Stiklo kelionė: kur atsidurs stiklainis išvalgius uogienę – ar atgims langu?

Stiklo kalnas – tai ne tik vienos pasakos pavadinimas, bet ir posakis, galintis apibūdinti situaciją Lietuvoje. Vien per 2023 m. Lietuvos rinką papildė daugiau nei 85 tūkst. tonų stiklo – butelių, langų, automobilio stiklo.

Tačiau tik 65 proc. šio stiklo yra perdirbama, kita dalis – apie 30 tūkst. tonų stiklo perdirbėjų, deja, nepasiekia. Stiklas, skirtingai negu plastikas, turi neribotą kiekį „gyvybių“. Kelis kartus perdirbtas plastikas praranda savo kokybines savybes, o stiklas – iš esmės amžinas, išskyrus tą stiklą, kuris taip ir lieka neperdirbtas ir nugula pakelėse, miškuose ar sąvartynuose.

Nors Lietuvoje puikiai funkcionuoja taromatų sistema, pagal surinkimo ir perdirbimo rodiklius gerokai atsiliekame nuo Vokietijos, Austrijos, Belgijos, kitų pažengusių šalių ir netgi Latvijos, kur surenkama ir perdirbama 77 proc. stiklo. Kokios priežastys tai lemia ir ką galima padaryti, kad šis rodiklis pagerėtų? Šie klausimai buvo nagrinėjami vienos iš didžiausių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonių Lietuvoje UAB „Ekobazė“ surengtoje konferencijoje „Tvari ateitis: kaip paskatinti stiklo atliekų rūšiavimą ir perdirbimą“. Jos metu savo srities ekspertai pasidalino įžvalgomis ir pasiūlymais.

Reikalingi vienodi standartai

Lietuvoje per taros depozito sistemą surenkama 13-14 tūkst. tonų stiklo, o per konteinerius – 35 tūkst. tonų. Pastarieji „įkurdinami“ arba privačiose valdose, arba yra bendro naudojimo – stovi prie daugiabučių bei kitose viešose vietose.

Anot VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos direktoriaus Kęstučio Pociaus, Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad kur kas kruopščiau stiklo atliekas rūšiuoja individualių namų gyventojai. „Kai namo kieme stovi privačiai valdai priskirtas konteineris, gyventojai jaučia pareigą 100 proc. rūšiuoti atliekas. Tuo tarpu daugiabučių gyventojus galima suskirstyti į dvi grupes: vieni kruopščiai rūšiuoja, kiti stiklo atliekas vis dar meta į mišrių atliekų konteinerius“, – pasakoja K. Pocius.

Vis dėlto situacija keičiasi į teigiamą pusę. Jei 2015 m. per konteinerių sistemą buvo surinkta 15 tūkst. tonų stiklo, tai dabar šis kiekis yra daugiau nei dvigubai didesnis. „Viena vertus tai galima sieti su gerėjančiu gyvenimu ir jo neišvengiamu palydovu – didėjančiu atliekų kiekiu. Kita vertus, matome ir didesnį gyventojų sąmoningumą bei geresnę infrastruktūrą. Bet tobulėti dar tikrai yra kur. Šiuo metu 60-yje Lietuvos savivaldybių taikomi skirtingi rūšiavimo standartai. Būtina susitarti dėl vienodų standartų ir tada vieningai apie juos komunikuoti“, – ragina K. Pocius.

Padėtų edukacija, bet ne mažiau svarbi ir infrastruktūra

Siekiant valstybės užsibrėžto tikslo – perdirbti bent 70 proc. kasmet pagaminamų stiklo pakuočių, reikalingas atitinkamas visuomenės švietimas. „Labai svarbu, kad gyventojai žinotų, ne tik kaip rūšiuoti stiklą, ką galima ar ko negalima mesti į stiklo konteinerį, bet ir suprastų rūšiavimo prasmę, t.y. kodėl tai yra svarbu“, – akcentuoja Marina Curko-Notkuvienė, UAB „Ekobazė“ vadovė.

Milžiniškas stiklo privalumas yra tas, kad jis gali būti perdirbtas neribotą kiekį kartų. Be to, perdirbtas stiklas pakeičia tokius gamtos resursus kaip, pavyzdžiui, smėlis ar kitos mineralinės medžiagos. „Nors stiklas nėra tiesiogiai labai kenksmingas aplinkai, kaip, pavyzdžiui, plastiko dalelės, tačiau jam pagaminti iš smėlio, klinčių, sodos sueikvojama nepaprastai daug energijos. Tuo tarpu stiklo perdirbimo procese energijos sąnaudos kur kas mažesnės”, – paaiškina M. Curko-Notkuvienė.

Juo labiau, kad technologijoms žengiant į priekį, stiklo perdirbimo sąnaudos mažėja. Štai „Ekobazei“ 2023 m. birželį atidarius naują, moderniausią Baltijos šalyse stiklo perdirbimo liniją, perdirbimo proceso metu suvartojama perpus mažiau elektros energijos nei iki šiol, taip pat sumažintos kuro sąnaudos.

„Nuo kiekvieno mūsų kasdienių įpročių priklauso, koks bus konkrečios stiklo atliekos likimas. Mesdami stiklą į mišrių atliekų konteinerį, o dar blogiau – palikdami miške ar pakrantėje, pasmerksime stiklą irti tūkstantį metų. Besimėtančios stiklo šukės gali sužeisti gyvūnus ar žmones, o vasarą netgi sukelti gaisrus. Tuo tarpu išmesdami stiklo pakuotes į tam skirtus konteinerius ar atiduodami į depozito sistemą, galime tęsti stiklo kelionę ir sėkmingai jį prikelti antram ar net šimtas antram gyvenimui“, – tvirtina M. Curko-Notkuvienė.

Pavyzdžiui, „Ekobazės“ perdirbimo metu pagaminta stiklo žaliava yra naudojama naujų stiklo gaminių gamyboje: gaminamas langinis stiklas, buteliai, stiklinė pakuotė, stiklo vata ir daug kitų produktų. Vieno didžiausių pasaulyje stiklo gamintojo „Glass Factory Guardian“, kuriam stiklo žaliavą tiekia ir „Ekobazė“, atstovas Mykola Murashko sako, kad jau dabar jo atstovaujama įmonė beveik trečdalį produkcijos gamina iš perdirbamo stiklo. Tai leidžia gamykloms sumažinti energijos kaštus ir išmetamo CO2 kiekį.

„Ekobazės“ vadovė pripažįsta, kad vien gerų gyventojų norų neužtenka, tinkamam atliekų rūšiavimui svarbi ir infrastruktūra. „Net jei žmogus bus labai motyvuotas rūšiuoti stiklą, bet jei šalia namų nebus specialaus konteinerio, gyventojui bus nepatogu jį pasiekti, tikėtina, kad atliekų jis nerūšiuos“, – tikina M. Curko-Notkuvienė. Jai antrina ir Kristaps Dreimanis, „Eco Baltia Vide“, vienos didžiausių Latvijos atliekų tvarkymo įmonių, atstovas. Jis „Ekobazės“ surengtoje konferencijoje pasidalino patirtimi apie Latvijoje vykdytas kampanijas.

2060 kilogramų stiklainių – tiek vienas Latvijos gyventojas sukaupė savo namuose

Prieš keletą metų Latvijoje vyko projektas, kurio metu skirtingus Latvijos regionus pasiekė 1000 stiklo atliekoms skirtų konteinerių, ir taip buvo ženkliai pagerinta stiklo surinkimo infrastruktūra. Dar viena nacionalinė kampanija, pažėrusi ir netikėtų rezultatų, buvo skirta surinkti stiklą iš atokesnių Latvijos regionų gyventojų. Žmonėms buvo sudarytos galimybės ne tik atsikratyti galbūt per visą gyvenimą sukauptu stiklu, bet vyko ir edukacinė kampanija.

„Kampanijos metu iš 1430 namų ūkių buvo surinktos 279 tonos stiklo atliekų. Vidutiniškai viena šeima atidavė apie 195 kg stiklo pakuočių. Mus nustebino vienas gyventojas, sukaupęs namuose net 2060 kg stiklo – tuščių butelių ir stiklainių”, – pasakoja Kristaps Dreimanis.

Paklaustas, kas svarbiau – šviesti visuomenę ar gerinti infrastuktūrą, K. Dreimanis sako, kad abi kryptys vienodai svarbios, o labiausiai pasiteisinanti taktika yra jų abiejų sinergija, kitaip sakant, pati infrastruktūra gali edukuoti. Kaip pavyzdį jis pateikia viešose vietose stovinčius stiklo konteinerius, ant kurių užrašyta svarbiausia informacija apie stiklo rūšiavimą.

Iš maždaug 100 automobilių priekinių stiklų – apie 32 tūkst. vandens buteliukų

Edukacijos ir kalbėjimosi su žmonėmis svarbą atskleidžia ir automobilių stiklų remontu ir keitimu užsiimančios Carglass® įmonės pavyzdys. Jos pardavimų vadovo Justino Karoblio teigimu, jei tik įmanoma, visuomet klientui yra pasiūloma priekinį automobilio stiklą remontuoti, ir tik esant būtinybei keičiamas visas stiklas.

„Anksčiau dauguma Lietuvos vairuotojų gan atsargiai žiūrėjo į automobilio stiklo remontą, bet kalbantis ir aiškinant, pateikiant faktus ir skaičius, jei tik įmanoma, vis daugiau klientų renkasi stiklo remontą. 2022 m. suremontavome 8900 automobilių stiklų, tai leido išvengti net 124 tonų stiklo atliekų“ – pasakoja J. Karoblis. Vidutiniškai lengvojo automobilio stiklas sveria 14 kg, sunkvežimio –24 kg, autobuso – net 75 kg.

Tuo tarpu, kai automobilio priekinio stiklo neįmanoma suremontuoti, jis yra pakeičiamas, o senasis stiklas atiduodamas perdirbimui. 2022 m. Carglass® atliko net 18,3 tūkst. stiklo pakeitimų automobiliams ir tai sudarė 459 tonų stiklo atliekų, priduotų perdirbimui. „Priekinį automobilinį stiklą perdirbti tikrai sudėtinga, nes jis sudarytas iš dviejų stiklo sluoksnių ir vieno plastiko sluoksnio. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra tokia galimybė – „Ekobazė“ vienintelė Baltijos šalyse tokią paslaugą teikia ir mes tapome pirmaisiais Lietuvoje, perduodančiais automobilinį stiklą perdirbimui. Nors perdirbimas sudėtingas, bet vertas įdėtų pastangų ir investicijų, pavyzdžiui, kolegos italai yra paskaičiavę, kad iš maždaug 100 automobilių priekinių stiklų galima pagaminti apie 32 tūkst. vandens buteliukų“, – pavyzdį pateikia J. Karoblis.

Žaliasis kursas skatins susiimti verslą

Tuo tarpu Mykola Murashko, „Glass Factory Guardian“ atstovas, šioje dėlionėje siūlo neignoruoti ir verslo vaidmens. „Visuomenės įpročių keitimasis tik viena monetos pusė. Kita pusė – tai verslas. Kiekvienas verslas turi savo atliekų tvarkytojų paklausti: kas nutinka su mano įmonės atliekomis po to, kai jos yra surenkamos? Ar jos yra perdirbamos ar nugula sąvartynuose,“ – tvirtina jis.

Jam antrina ir Žaliosios politikos instituto direktorė tarptautinei ir projektinei veiklai Ieva Budraitė. Ji priduria, kad verslui būtina stengtis, jog jo veikla paliktų kuo mažiau atliekų, o pastarosios turėtų būti dar kartą panaudotos žiedinės ekonomikos principu. Tam verslą įpareigos ir Europos Komisijos paskelbtas Žaliasis kursas bei ambicingi jo tikslai.

„Žaliasis kursas verslui numato daug pokyčių: mažinti perteklinį pakavimą, užtikrinti, kad vis didesnė būtinos pakuotės dalis būtų perdirbama ar kuriama iš mažesnį pėdsaką paliekančių medžiagų ir t.t. Kaip konkretų pavyzdį galima paminėti, kad kai kurios pakuotės rūšys, pavyzdžiui, miniatiūriniai šampūnų buteliukai, iš viso uždrausti naudoti. Gamintojai turės pasirūpinti, kad tam tikra daliai jų produkcijos būtų naudojamos daugkartinės pakuotės arba būtų sudarytos galimybės tą pačią pakuotę papildyti produktu kelis kartus. Tad šiame kontekste stiklo gamyba ir perdirbimas yra ypatingai perspektyvios sritys“, – apibendrina I. Budraitė.

• Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
• Sukčių pasiūlymas tinkluose: už kiek pirktumėte pamestą svetimą bagažą?
• Gudriausi sukčių metodai stebina: įkliūva net atsargiausi.
• Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
• DI keliasi į ausines: padės susikalbėti restorane ir parinks muziką.
• 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
• Išaugusi skaitmeninių sprendimų pasiūla – iššūkis verslui: kaip pasirinkti?
• Dietistė rabarbarus vadina „organizmo šluota“.
• Ekspertas pataria, kokią skalbinių džiovyklę pasirinkti.
• Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
• Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
• Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
• Tiesiai iš Graikijos – kelis kilogramus sveriančios „uogos“: kas tai.
• Tėčiai nusipelnė geriausio: jų dienos šventei – gardžiausi grilio kepsniai.
• 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
• 2 skaniausios šaltos sriubos: šaltibarščiai ir „konkurentė“.
• Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
• Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
• Daiktų interneto įrenginiai skaičiuojami milijardais: kaip 5G keičia IoT rinką?
• Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
• Šeštadienis – ir gardus, ir pigus: paskanaukite kepsnio ir trešnių deserto.
• Grilio skoniai: skirtingi pigūs marinatai atskleis vis kitokį mėsos skonį.
• Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
• Artėja vestuvių sezonas. Apie ką nepagalvoja lietuviai?
• „Lidl“ – tikrieji lietuviškų agurkų namai: kodėl agurkai čia – tokie pigūs?
• Apie ilgaamžiškumo paslaptis: įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą.
• Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
• Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
• Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
• Paaiškino, ką apie padangas turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas.
• Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
• Karjera IT sektoriuje: ekspertas paaiškina, kuo skiriasi programuotojų lygiai.
• 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
• Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
• Atostogauti į užsienį automobiliu – kokius namų darbus svarbu atlikti?
• „Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį.
• Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
• Naujas socialinis tinklas: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“.
• JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
• Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148  149