- Lietuvos nacionalinį dramos teatrą elektros energija aprūpins saulės elektrinė.
- Dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio – aiškesnė socialinio draudimo tvarka.
- „Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke.
- Lietuviški smidrai auga taip greitai, kad sunku rasti šviežesnę daržovę.
- Nelegalus gyvūnų dauginimas ir jo keliami pavojai.
- ES investicijų dvidešimtmetis: į Lietuvos gerovę investuota per 16 mlrd. eurų.
- 6 gajūs mitai apie senjorų keliones – ekspertai siūlo nustoti jais vadovautis.
- Laimo liga gali sukelti negalią visam gyvenimui. Kaip to išvengti?
- Paskutinė diena sumokėti PSD įmokas, nemokėtas nuo pandemijos.
- Nepelnytai primiršta žuvis: vietoje lašišos galite rinktis ją.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
Daugiau patarimų
- Kiekvienas turėtų būti gerbiamas, bet nei vienas dievinamas.
- Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį.
- Nėra nieko baisiau nei būti šalia žmogaus, kai jis demonstruoja savo protą. Ypač jei to proto nėra.
- Dar nė vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui.
- Kuo daugiau jūs pats rūpinsitės kitų žmonių gerove ir teisėmis, tuo daugiau įsigysite nuoširdžių draugų.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Stiklo kelionė: kur atsidurs stiklainis išvalgius uogienę – ar atgims langu?
2024-01-10 12:19:49Stiklo kalnas – tai ne tik vienos pasakos pavadinimas, bet ir posakis, galintis apibūdinti situaciją Lietuvoje. Vien per 2023 m. Lietuvos rinką papildė daugiau nei 85 tūkst. tonų stiklo – butelių, langų, automobilio stiklo.
Tačiau tik 65 proc. šio stiklo yra perdirbama, kita dalis – apie 30 tūkst. tonų stiklo perdirbėjų, deja, nepasiekia. Stiklas, skirtingai negu plastikas, turi neribotą kiekį „gyvybių“. Kelis kartus perdirbtas plastikas praranda savo kokybines savybes, o stiklas – iš esmės amžinas, išskyrus tą stiklą, kuris taip ir lieka neperdirbtas ir nugula pakelėse, miškuose ar sąvartynuose.
Nors Lietuvoje puikiai funkcionuoja taromatų sistema, pagal surinkimo ir perdirbimo rodiklius gerokai atsiliekame nuo Vokietijos, Austrijos, Belgijos, kitų pažengusių šalių ir netgi Latvijos, kur surenkama ir perdirbama 77 proc. stiklo. Kokios priežastys tai lemia ir ką galima padaryti, kad šis rodiklis pagerėtų? Šie klausimai buvo nagrinėjami vienos iš didžiausių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonių Lietuvoje UAB „Ekobazė“ surengtoje konferencijoje „Tvari ateitis: kaip paskatinti stiklo atliekų rūšiavimą ir perdirbimą“. Jos metu savo srities ekspertai pasidalino įžvalgomis ir pasiūlymais.
Reikalingi vienodi standartai
Lietuvoje per taros depozito sistemą surenkama 13-14 tūkst. tonų stiklo, o per konteinerius – 35 tūkst. tonų. Pastarieji „įkurdinami“ arba privačiose valdose, arba yra bendro naudojimo – stovi prie daugiabučių bei kitose viešose vietose.
Anot VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos direktoriaus Kęstučio Pociaus, Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad kur kas kruopščiau stiklo atliekas rūšiuoja individualių namų gyventojai. „Kai namo kieme stovi privačiai valdai priskirtas konteineris, gyventojai jaučia pareigą 100 proc. rūšiuoti atliekas. Tuo tarpu daugiabučių gyventojus galima suskirstyti į dvi grupes: vieni kruopščiai rūšiuoja, kiti stiklo atliekas vis dar meta į mišrių atliekų konteinerius“, – pasakoja K. Pocius.
Vis dėlto situacija keičiasi į teigiamą pusę. Jei 2015 m. per konteinerių sistemą buvo surinkta 15 tūkst. tonų stiklo, tai dabar šis kiekis yra daugiau nei dvigubai didesnis. „Viena vertus tai galima sieti su gerėjančiu gyvenimu ir jo neišvengiamu palydovu – didėjančiu atliekų kiekiu. Kita vertus, matome ir didesnį gyventojų sąmoningumą bei geresnę infrastruktūrą. Bet tobulėti dar tikrai yra kur. Šiuo metu 60-yje Lietuvos savivaldybių taikomi skirtingi rūšiavimo standartai. Būtina susitarti dėl vienodų standartų ir tada vieningai apie juos komunikuoti“, – ragina K. Pocius.
Padėtų edukacija, bet ne mažiau svarbi ir infrastruktūra
Siekiant valstybės užsibrėžto tikslo – perdirbti bent 70 proc. kasmet pagaminamų stiklo pakuočių, reikalingas atitinkamas visuomenės švietimas. „Labai svarbu, kad gyventojai žinotų, ne tik kaip rūšiuoti stiklą, ką galima ar ko negalima mesti į stiklo konteinerį, bet ir suprastų rūšiavimo prasmę, t.y. kodėl tai yra svarbu“, – akcentuoja Marina Curko-Notkuvienė, UAB „Ekobazė“ vadovė.
Milžiniškas stiklo privalumas yra tas, kad jis gali būti perdirbtas neribotą kiekį kartų. Be to, perdirbtas stiklas pakeičia tokius gamtos resursus kaip, pavyzdžiui, smėlis ar kitos mineralinės medžiagos. „Nors stiklas nėra tiesiogiai labai kenksmingas aplinkai, kaip, pavyzdžiui, plastiko dalelės, tačiau jam pagaminti iš smėlio, klinčių, sodos sueikvojama nepaprastai daug energijos. Tuo tarpu stiklo perdirbimo procese energijos sąnaudos kur kas mažesnės”, – paaiškina M. Curko-Notkuvienė.
Juo labiau, kad technologijoms žengiant į priekį, stiklo perdirbimo sąnaudos mažėja. Štai „Ekobazei“ 2023 m. birželį atidarius naują, moderniausią Baltijos šalyse stiklo perdirbimo liniją, perdirbimo proceso metu suvartojama perpus mažiau elektros energijos nei iki šiol, taip pat sumažintos kuro sąnaudos.
„Nuo kiekvieno mūsų kasdienių įpročių priklauso, koks bus konkrečios stiklo atliekos likimas. Mesdami stiklą į mišrių atliekų konteinerį, o dar blogiau – palikdami miške ar pakrantėje, pasmerksime stiklą irti tūkstantį metų. Besimėtančios stiklo šukės gali sužeisti gyvūnus ar žmones, o vasarą netgi sukelti gaisrus. Tuo tarpu išmesdami stiklo pakuotes į tam skirtus konteinerius ar atiduodami į depozito sistemą, galime tęsti stiklo kelionę ir sėkmingai jį prikelti antram ar net šimtas antram gyvenimui“, – tvirtina M. Curko-Notkuvienė.
Pavyzdžiui, „Ekobazės“ perdirbimo metu pagaminta stiklo žaliava yra naudojama naujų stiklo gaminių gamyboje: gaminamas langinis stiklas, buteliai, stiklinė pakuotė, stiklo vata ir daug kitų produktų. Vieno didžiausių pasaulyje stiklo gamintojo „Glass Factory Guardian“, kuriam stiklo žaliavą tiekia ir „Ekobazė“, atstovas Mykola Murashko sako, kad jau dabar jo atstovaujama įmonė beveik trečdalį produkcijos gamina iš perdirbamo stiklo. Tai leidžia gamykloms sumažinti energijos kaštus ir išmetamo CO2 kiekį.
„Ekobazės“ vadovė pripažįsta, kad vien gerų gyventojų norų neužtenka, tinkamam atliekų rūšiavimui svarbi ir infrastruktūra. „Net jei žmogus bus labai motyvuotas rūšiuoti stiklą, bet jei šalia namų nebus specialaus konteinerio, gyventojui bus nepatogu jį pasiekti, tikėtina, kad atliekų jis nerūšiuos“, – tikina M. Curko-Notkuvienė. Jai antrina ir Kristaps Dreimanis, „Eco Baltia Vide“, vienos didžiausių Latvijos atliekų tvarkymo įmonių, atstovas. Jis „Ekobazės“ surengtoje konferencijoje pasidalino patirtimi apie Latvijoje vykdytas kampanijas.
2060 kilogramų stiklainių – tiek vienas Latvijos gyventojas sukaupė savo namuose
Prieš keletą metų Latvijoje vyko projektas, kurio metu skirtingus Latvijos regionus pasiekė 1000 stiklo atliekoms skirtų konteinerių, ir taip buvo ženkliai pagerinta stiklo surinkimo infrastruktūra. Dar viena nacionalinė kampanija, pažėrusi ir netikėtų rezultatų, buvo skirta surinkti stiklą iš atokesnių Latvijos regionų gyventojų. Žmonėms buvo sudarytos galimybės ne tik atsikratyti galbūt per visą gyvenimą sukauptu stiklu, bet vyko ir edukacinė kampanija.
„Kampanijos metu iš 1430 namų ūkių buvo surinktos 279 tonos stiklo atliekų. Vidutiniškai viena šeima atidavė apie 195 kg stiklo pakuočių. Mus nustebino vienas gyventojas, sukaupęs namuose net 2060 kg stiklo – tuščių butelių ir stiklainių”, – pasakoja Kristaps Dreimanis.
Paklaustas, kas svarbiau – šviesti visuomenę ar gerinti infrastuktūrą, K. Dreimanis sako, kad abi kryptys vienodai svarbios, o labiausiai pasiteisinanti taktika yra jų abiejų sinergija, kitaip sakant, pati infrastruktūra gali edukuoti. Kaip pavyzdį jis pateikia viešose vietose stovinčius stiklo konteinerius, ant kurių užrašyta svarbiausia informacija apie stiklo rūšiavimą.
Iš maždaug 100 automobilių priekinių stiklų – apie 32 tūkst. vandens buteliukų
Edukacijos ir kalbėjimosi su žmonėmis svarbą atskleidžia ir automobilių stiklų remontu ir keitimu užsiimančios Carglass® įmonės pavyzdys. Jos pardavimų vadovo Justino Karoblio teigimu, jei tik įmanoma, visuomet klientui yra pasiūloma priekinį automobilio stiklą remontuoti, ir tik esant būtinybei keičiamas visas stiklas.
„Anksčiau dauguma Lietuvos vairuotojų gan atsargiai žiūrėjo į automobilio stiklo remontą, bet kalbantis ir aiškinant, pateikiant faktus ir skaičius, jei tik įmanoma, vis daugiau klientų renkasi stiklo remontą. 2022 m. suremontavome 8900 automobilių stiklų, tai leido išvengti net 124 tonų stiklo atliekų“ – pasakoja J. Karoblis. Vidutiniškai lengvojo automobilio stiklas sveria 14 kg, sunkvežimio –24 kg, autobuso – net 75 kg.
Tuo tarpu, kai automobilio priekinio stiklo neįmanoma suremontuoti, jis yra pakeičiamas, o senasis stiklas atiduodamas perdirbimui. 2022 m. Carglass® atliko net 18,3 tūkst. stiklo pakeitimų automobiliams ir tai sudarė 459 tonų stiklo atliekų, priduotų perdirbimui. „Priekinį automobilinį stiklą perdirbti tikrai sudėtinga, nes jis sudarytas iš dviejų stiklo sluoksnių ir vieno plastiko sluoksnio. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra tokia galimybė – „Ekobazė“ vienintelė Baltijos šalyse tokią paslaugą teikia ir mes tapome pirmaisiais Lietuvoje, perduodančiais automobilinį stiklą perdirbimui. Nors perdirbimas sudėtingas, bet vertas įdėtų pastangų ir investicijų, pavyzdžiui, kolegos italai yra paskaičiavę, kad iš maždaug 100 automobilių priekinių stiklų galima pagaminti apie 32 tūkst. vandens buteliukų“, – pavyzdį pateikia J. Karoblis.
Žaliasis kursas skatins susiimti verslą
Tuo tarpu Mykola Murashko, „Glass Factory Guardian“ atstovas, šioje dėlionėje siūlo neignoruoti ir verslo vaidmens. „Visuomenės įpročių keitimasis tik viena monetos pusė. Kita pusė – tai verslas. Kiekvienas verslas turi savo atliekų tvarkytojų paklausti: kas nutinka su mano įmonės atliekomis po to, kai jos yra surenkamos? Ar jos yra perdirbamos ar nugula sąvartynuose,“ – tvirtina jis.
Jam antrina ir Žaliosios politikos instituto direktorė tarptautinei ir projektinei veiklai Ieva Budraitė. Ji priduria, kad verslui būtina stengtis, jog jo veikla paliktų kuo mažiau atliekų, o pastarosios turėtų būti dar kartą panaudotos žiedinės ekonomikos principu. Tam verslą įpareigos ir Europos Komisijos paskelbtas Žaliasis kursas bei ambicingi jo tikslai.
„Žaliasis kursas verslui numato daug pokyčių: mažinti perteklinį pakavimą, užtikrinti, kad vis didesnė būtinos pakuotės dalis būtų perdirbama ar kuriama iš mažesnį pėdsaką paliekančių medžiagų ir t.t. Kaip konkretų pavyzdį galima paminėti, kad kai kurios pakuotės rūšys, pavyzdžiui, miniatiūriniai šampūnų buteliukai, iš viso uždrausti naudoti. Gamintojai turės pasirūpinti, kad tam tikra daliai jų produkcijos būtų naudojamos daugkartinės pakuotės arba būtų sudarytos galimybės tą pačią pakuotę papildyti produktu kelis kartus. Tad šiame kontekste stiklo gamyba ir perdirbimas yra ypatingai perspektyvios sritys“, – apibendrina I. Budraitė.
Lietuvos nacionalinį dramos teatrą elektros energija aprūpins saulės elektrinė
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) vis dažniau kelia tvaraus teatro klausimus ir peržiūri savo veiklas, siekdamas tvarių ir ekologiškų sprendimų. 2024 m. pavasarį teatrui perduota dalis nutolusios saulės energijos elektrinės, kuri jau pradėjo veikti.Dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio – aiškesnė socialinio draudimo tvarka
COVID-19 pandemijos metu visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje, reikšmingai padaugėjo žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu ir gyvenančių kitoje valstybėje narėje, nei yra įprastinė darbo vieta. Net ir pasibaigus pandemijai, nuotolinis darbas išlieka populiarus.„Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke
Šių metų gruodžio mėnesį AB „KN Energies” (KN) taps SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ savininke. Prieš perimant laivą KN nuosavybėn, buvo suplanuota jo apžiūra ir remontas sausajame doke, į kurį „Independence“ ir išvyko.Lietuviški smidrai auga taip greitai, kad sunku rasti šviežesnę daržovę
Pirmieji lietuviški smidrai jau rikiuojasi prekybos tinklo „Maxima“ lentynose – žalieji, baltieji ir violetiniai šviežutėliai smidrai lepins gurmanus maždaug iki Joninių. Smidrai – greičiausiai auganti daržovė, kurios derlius sezono metu nuimamas kasdien.Nelegalus gyvūnų dauginimas ir jo keliami pavojai
Dauginimu vadinamas nelegalus gyvūnų veisimas, kurio metu neužtikrinama jų gerovė. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme rašoma, kad gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais.ES investicijų dvidešimtmetis: į Lietuvos gerovę investuota per 16 mlrd. eurų
Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, šalies BVP vienam gyventojui išaugo net 199 procentais, o investicijos – viršija 16 mlrd. eurų.6 gajūs mitai apie senjorų keliones – ekspertai siūlo nustoti jais vadovautis
Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuriam nepatiktų keliauti. Ne išimtis – senjorai, kurie vis dažniau leidžiasi svetur pažinti užsienio kultūras. Vis tik kelionių organizatoriai pastebi, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių keliauti nedrįsta, nes turi daugybę išankstinių nusistatymų.Laimo liga gali sukelti negalią visam gyvenimui. Kaip to išvengti?
Pavasarį erkių aktyvumas – didžiausias, ir net 1 iš 3 šių nariuotakojų grupės atstovų yra užsikrėtęs Laimo ligos sukėlėjais. 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.Paskutinė diena sumokėti PSD įmokas, nemokėtas nuo pandemijos
Balandžio 30 d. yra paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nemokėtas einamąsias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Galimybe laikinai nemokėti įmokų naudojosi apie 115 tūkstančių savarankiškai dirbančių žmonių, iki šiol nuo karantino likusią skolą sumokėjo apie 40 tūkstančių.Nepelnytai primiršta žuvis: vietoje lašišos galite rinktis ją
Nors daugelis upėtakių rūšių aptinkamos laukinėje gamtoje, visame pasaulyje jie taip pat plačiai auginami maistui. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad ši žuvis – tai baltyminis produktas, kuris gali padėti reguliuoti svorį ir skatinti sotumo jausmą.„Citus“ ekspertai: įsigytas turtas turi hipoteką; ką galiu su juo daryti
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant įmokas.Nereikės ir skristi: temperamentingoji Ispanija – jūsų virtuvėje
Iberijos, arba Pirėnų, pusiasalis pasižymi ne tik stulbinamais geografiniais paminklais, bet ir gilias istorines šaknis turinčiais kulinariniais šedevrais. Tai – begalės skirtingų rūšių kumpių, tyriausi alyvuogių aliejai, šviežios jūros gėrybės ir dar daugiau, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.Pabodo įprastas karbonadas? Vos su vienu nauju priedu jis bus toks traškus
Minkštutėlis viduje, o iš išorės maloniai traškus – toks karbonadas yra siekiamybė ne vienam. Šis sotus patiekalas yra pigios ir greitai paruošiamos vakarienės klasika, tačiau pasinaudojus keliomis gudrybėmis visiems įprastas karbonadas gali gerokai nustebinti ir net įtikti sveiko gyvenimo būdo šalininkams.Jei atsibodo šaltibarščiai, metas išmėginti šią sriubą: nustebins ne tik spalva
Iš pradžių gaspačo buvo gaminama sutrinant duoną, česnaką, alyvuogių aliejų ir actą, dažnai su pomidorais. Tai buvo valstiečių sriuba, kurią karštais vasaros mėnesiais valgydavo ūkininkai.Ukrainos telecentrui perduoti radijo siųstuvai
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras) Ukrainos Radijo transliacijų, radijokomunikacijų ir televizijos koncernui perdavė 17 FM radijo siųstuvų, kurie naudojami pažeistiems radijo siuntimo tinklams atstatyti.100 tūkstančių gaminančių vartotojų pagamina beveik pusę elektros energijos
Šimtas tūkstančių gaminančių vartotojų (GV). Tiek saulininkų ir vėjininkų prie tinklo per kelis pastaruosius metus prijungė ir balandį 100 tūkstantąjį prijungimą užfiksavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).Sukčiai ne tik paskambina, bet ir atvyksta į namus pasiimti bankų kortelių
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras šalies gyventojus perspėja apie naują sukčių taikomą metodą. „Google“, banko ar policijos ir kitų institucijų darbuotojais apsimesdami sukčiai telefonu įtikina gyventojus apie kriminaliniais tikslais naudojamas jų banko sąskaitas ar kitas jautrias paskyras.Ar būtina visiškai uždaryti programėles, kad telefonas neišsikrautų ilgiau?
Telefono baterija bus ilgaamžiškesnė, jei įrenginį retkarčiais išjungsite ir įjungsite, o krauti išmanųjį įkroviklio laidą įkišus į kompiuterį – kenksminga. Tai tik keli klaidingi mitai, susiję su būdais pagerinti telefono baterijos veikimo laiką.Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
Populiarėjant gydymui injekcijomis, ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas pastebi, kad į konsultacijas atvyksta vis daugiau pacientų, nusivylusių neefektyviu plyšusio menisko gydymu injekcijomis kitose klinikose.Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami
Lietuvoje po truputį nebelieka pasenusių ryšio technologijų – atsisveikinama su nebeaktualiu 3G ryšiu. Kaip šiam pokyčiui turėtų pasiruošti gyventojai? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, dauguma žmonių šio pokyčio nepajaus visai.Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
Augalams, kaip ir mums, reikia vandens, tad laistymas, nors iš pažiūros ir įprastas veiksmas, dažnai reikalauja papildomų žinių ir įrangos. Kaip tinkamai laistyti augalus namuose bei sode, kokios rūšys reikalauja papildomų žinių ir kokią įrangą naudoti.LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) yra vienas daugiausiai pastaruoju metu po užsienį gastroliuojančių šalies teatrų ir artimiausiu metu ruošiasi į ketverias gastroles, kur savo spektaklius pristatys Atėnų, Briuselio, Torunės ir Rakverės žiūrovams.Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti
Po permainingų pavasario orų mėgaudamiesi pasiilgta saule, gyventojai dažnai daro vieną klaidą – nepasirūpina odos apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių.Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) informuoja, kad pradėjo siųsti į eterį radijo stoties „Radio Signal“ programą. Programa transliuojama per vidurinių bangų siųstuvą 666 kHz dažniu kasdien nuo 20 val. vakaro iki 2 val. nakties ir aprėpia teritoriją spinduliu iki 1500 km.Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų
Kepsninių entuziastų dievinamus šonkauliukus namuose galima paruošti ne ką prastesnius nei restorane, ir tą padaryti gerokai pigiau. Sultingi šonkauliai, iškepti su kvapniu marinatu, gali būti tokie skanūs, kad pirštus laižysitės iki pat alkūnių, o mėsa pati kone kris nuo kaulų.Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai
Daugiau nei prieš tūkstantį metų persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena sakė: „Judėjimas gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“. Šiandien fizinio aktyvumo nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais.Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų
Vilniaus Gedimino prospekte šiandien nuo 9 val. ryto vyksta „Moterų ralio“ ekipažų startas. Kas minutę startuoja po ekipažą. Lietuvos „moterų Dakaru“ tituluojamame renginyje šiemet užsiregistravo bemaž 200 ekipažų. Jų startas truks iki vidurdienio.Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums
Pavasarį vis dažniau mėgaujamės lauke gaminamų patiekalų skoniais, o pasirinkti yra iš ko: nuo marinuotos pigesnės paukštienos, šviežių mėsos dešrelių ar kepsnių iki skirtingų daržovių, sūrių ar net vaisių.Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio
Žinomas angliškas posakis „Vienas obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną“ tikrai tinka ir persikams. Vienas persikas per dieną ne tik suteiks daug naudų įvairioms organizmo sistemoms, bet ir pagerins odos būklę.Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto
Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas.- Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
- Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
- Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
- Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
- Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
- Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
- Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
- Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
- Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
- Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
- Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
- RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
- Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
- Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
- 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148
- 1886-01-28Gimė japonų inž. Hidetsugu Yagi, populiariausios pasaulyje kryptinės antenos išradėjas.
- 1815-10-15Napoleonas Bonapartas atvyksta į Šv. Elenos salą, kad pradėtų savo tremtį.
- 1804-05-18Prancūzijos Senatas skelbia Napoleoną Bonapartą Prancūzijos imperatoriumi.
- 1912-04-14Titanikas atsitrenkia į ledkalnį 23:40 val. Niufaudlendo laiku.
Daugiau istorijos
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- „Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke.
- 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pagamina beveik pusę elektros energijos.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Lietuviški smidrai auga taip greitai, kad sunku rasti šviežesnę daržovę.
- Nepelnytai primiršta žuvis: vietoje lašišos galite rinktis ją.
- Nereikės ir skristi: temperamentingoji Ispanija – jūsų virtuvėje.
- Pabodo įprastas karbonadas? Vos su vienu nauju priedu jis bus toks traškus.
- Jei atsibodo šaltibarščiai, metas išmėginti šią sriubą: nustebins ne tik spalva.
- Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
- Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
- Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Chameleonas keičia spalvą ne prisitaikydamas prie aplinkos, o dėl savo būsenos, pavyzdžiui, jausdamas alkį, baimę ar grėsmę.
- 1946 m. pirmasis ENIA kompiuteris svėrė 27 t ir užėmė 167 m² plotą. Dabartinis procesorius užima tik 1 mm² ir yra daug našesnis vertinant pagal galingumą.
- Visi vėjo malūnai sukasi prieš laikrodžio rodyklę, išskyrus Airijoje. Dėl ko – nežinoma.
- Juoda spalva - skatina tylėti bei vengti pokyčių.
- Citrinose daugiau cukraus negu braškėse.
- Jonukas:
- Mama, šiandien mokyklos direktorius klausė ar aš turiu brolių ar seserų ir aš atsakiau, kad esu vienas vaikas šeimoje.
- Ir ką jis pasakė?
- Ačiū dievui. - Du statybininkai tikrina ką tik pastatyto namo sienų garso izoliaciją:
- Vytai, tu mane girdi?
- Nerėk, aš tave matau... - Studentas valgykloje nešasi padėklą su maistu. Klausia dėstytojo:
- Ar galiu prisėsti?
- Na, kiaulė ir gulbė prie vieno stalo nedera.
Studentas nutyli, bet atsisėda. Greitai pavalgo ir pakildamas taria:
- Na, tai aš jau skrisiu.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras