Vaistininkas atskleidžia: egzistuoja „džiaugsmo“ vitaminas

Jau kone dvidešimt metų trečiasis sausio pirmadienis tituluojamas mėlynojo vardu, turint omenyje, jog anglų kalboje žodis mėlynas gali reikšti ir spalvą, ir liūdesio, slogučio emociją. Legenda byloja, jog ši diena – liūdniausia metuose.

Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis kviečia nenusiminti atskleisdamas, jog vienas gerai žinomas vitaminas gali prisidėti gerinant ir jūsų sveikatos būklę, ir ypač nuotaiką.

Kaip sužinoti, ar yra trūkumas

„Jei dažnai jaučiate nuovargį, silpnumą, sunku susikoncentruoti, vargina nuotaikų kaita, depresyvios emocijos ar pastebėjote, kad esate jautresni infekcijoms, dažniau sergate, galbūt vis paskauda raumenis, gali būti, jog jums, kaip ir daugeliui arčiau šiaurės gyvenančių žmonių, tiesiog trūksta vitamino D“, – galimas prastos savijautos priežastis atskleidžia P. Raudonis.

Jo teigimu, tiksliai nustatyti vitamino D trūkumą galima atlikus kraujo tyrimus. Populiariausias jų – VitD 25-OH tyrimas, kurio pagalba įvertinamas vitaminų D 2 ir D3 kiekis kraujyje. Egzistuoja ir paprasti testai, kurių pagalba net ir namų sąlygomis galima pasitikrinti, ar organizmui netrūksta vitamino D.

„Jei atlikus tyrimus buvo užfiksuotas vitamino D trūkumas, būtų vertinga pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, kuris nurodytų tikslią reikalingo vartoti vitamino D dozuotę. Visgi dažniausiai esant trūkumui, patartina bent porą mėnesių vartoti maksimalią vitamino D dienos normą atsižvelgiant į amžių, o padarius savaitės trukmės pertrauką, vėl atlikti kraujo tyrimus“, – toliau pasakoja P. Raudonis, „Eurovaistinės“ vaistininkas.

Kaip susigaudyti gausoje?

Visiems kitiems jis pataria šį vitaminą vartoti prasidėjus žiemai ir visą jos laikotarpį, taip pat žmonėms, kurie turi ribotą prieigą prie saulės spindulių, tarkime, dirba ir laiką daugiausiai leidžia uždarose patalpose, mažai būna lauke. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, nes senstant organizmas prasčiau sintetina vitaminą D gautą iš saulės spindulių. Vitamino D gali trukti ir sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis.

Pasak P. Raudonio, informacijos apie vitamino D svarbą mūsų organizmui visuomenėje vis daugėja. Visgi dar trūksta žinių apie šio vitamino rūšis ir ypatingai stiprumą nuo kurio gali priklausyti šio vitamino poveikis.

Tad vaistininkas informuoja, jog vitamino D stiprumas yra matuojamas dviem matavimo vienetais – tarptautiniais vienetais (TV) arba mikrogramais (mcg), kai 1 mcg yra lygus 40 Tarptautinių Vienetų (TV). Atkreiptinas dėmesys, kad vitamino D stiprumas įvardijimas ant kiekvienos produkto dėžutės šalia instrukcijos. O saugi maksimali rekomenduojama dozė suaugusiems yra 4000 TV (100mcg) per dieną, vaikams nuo 1 iki 10 metų 2000 TV (50mcg) ir kūdikiams 1000 TV (25 mcg).

Tuo tarpu vitamino D kiekis kraujyje dažniausia matuojamas nmol/l (nanomoliais litrui). Ištisus metus žmogaus organizme turėtų būti nuo 75nmol/l iki 175 nmol/l vit D kiekio.

Vitaminas D taip pat diferencijuojamas pagal pateikimo formą. Įprastos formos vitaminas D dažniausiai pateikiamas kapsulėse kartu su augaliniais aliejais, kad būtų geresnis vitamino įsisavinimas, nes vitaminas D – riebaluose tirpus vitaminas. Liposominis vitaminas D pasižymi tuo, kad vitaminas D slepiasi dirbtinėse pūslelėse, apgaubtose riebalų dvisluoksniais, kurių pagalba vitaminas D greičiau ir lengviau įsisavinamas. Koncentruotas vitaminas D – kapsulėse, tabletėse arba skystu pagrindu pagaminti vitaminai, dažniausiai jau priskiriami vaistų grupei. Lyginant su standartiniu vitamino D kiekiu, vienoje tabletėje, kapsulėje ar skystyje gali būti ir 20 kartų stipresnė dozuotė nei yra rekomenduojama suvartoti per dieną suaugusiam žmogui. Šio tipo vitaminą D gali paskirti tik gydytojas atsižvelgęs į padarytus tyrimus bei esamą paciento būklę. Naudojama, kada vitamino D trūkumas yra itin didelis ir sveikatos būklę reikia atstatyti itin greiti.

Ar įmanoma perdozuoti?

„Kadangi D vitaminas yra riebaluose tirpus vitaminas, jis kaupiasi mūsų organizmuose, todėl yra įmanoma šio vitamino perdozuoti. Tuomet gali pasireikšti nusilpimas bei nuovargis, skausmas kauluose ir raumenyse, pykinimas, vėmimas, gali padidėti kraujo spaudimas, padažnėti šlapinimasis“, – simptomus vardina P. Raudonis, „Eurovaistinėje“ dirbantis vaistininkas.

Visgi dažniausiai ir mūsų vartojamuose produktuose, ir papilduose, tokiuose kaip žuvų taukai ar multivitaminai, vitamino D kiekis nėra didelis, todėl perdozuoti bus sunku. Net jei vitamino D jums netrūksta, vartojant žuvų taukus ar vitaminą D kaip papildą atskirai, šio vitamino koncentracija kraujyje atliks palaikomąją funkciją ir jokio neigiamo efekto neturės.

• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148