Žiema ir elektronika – ką svarbu žinoti norint nesugadinti savo prietaisų?

Žiemą paspaudžiantis šaltukas iš rikiuotės veda ne tik gyventojų automobilius. Ne vienas gyventojas šalčio poveikį pastebėjo ir savo išmaniesiems įrenginiams, kurie pabuvoję minusinėje temperatūroje greičiau išsikrauna ar ima sunkiau veikti.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ įrangos ekspertas Marijonas Baltušis patvirtina, kad šaltis nėra geriausias įrenginių draugas ir pataria, kaip juos apsaugoti nuo žemos temperatūros poveikio.

Be reikalo šaltyje telefono geriau nenaudoti

Anot M. Baltušio, šaltis gali neigiamai paveikti visus įrenginius, turinčius ličio jonų baterijas. Žemoje temperatūroje tokia baterija gali greičiau išsikrauti, tačiau grįžus į šiltą aplinką daugeliu atveju ima veikti įprastai. Visgi kartais žema temperatūra įrenginį gali sugadinti ir padaryti ilgalaikę žalą.

„Įrenginiui labai žemoje temperatūroje būnant ilgesnį laiką jo baterija gali užšalti, o tai visam laikui gali paveikti jos funkcionavimą. Tokiu atveju net ir kambario temperatūroje įrenginys gali pradėti išsikrauti greičiau. Tiesa, tai nereiškia, kad telefono žiemą visai negalima neštis į lauką ar ten juo naudotis. Ličio jonų baterijos gali veikti ganėtinai plačiame temperatūrų diapazone – nuo -15 °C iki 45 °C. Visgi optimali daugelio įrenginių veikimo temperatūra yra 0-35 °C. Be to, svarbu ir tai, kiek laiko įrenginys patiria šalčio poveikį. Jei per 10 minučių didelė žala, tikėtina, nebus padaryta, taip per visą šaltą naktį – tikrai gali“, – sako M. Baltušis.

Baltušio teigimu, žiemą lauke telefonu reikėtų nesinaudoti be reikalo ir stengtis jį laikyti kuo arčiau kūno. Pasak jo, žiemą telefonų, planšetinių ir nešiojamų kompiuterių taip pat nereikėtų ilgam palikti automobilyje ar kitoje nešildomoje patalpoje, pasistengti su prietaisais lauke nebūti ilgai. Esant žemesnei nei -20 °C temperatūrai įrenginį lauke rekomenduojama laikyti išjungus arba jo į lauką visai nesinešti.

Elektronika priskiriama jautrių siuntų kategorijai

Paštomatų tinklą „Smartpost“ valdančios bendrovės „Smartpost Itella“ vadovas Baltijos šalims Gediminas Mickus taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad siuntos, kuriose yra įvairūs elektronikos prietaisai, yra priskiriamos jautrių siuntų kategorijai. Tai reiškia, kad tokias siuntas gali paveikti lauko temperatūra ir drėgmė.

„Gyventojai per paštomatus be įvairių kitų dalykų siunčiasi ir internetu įsigytus elektronikos prietaisus. Kaip rodo mūsų užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa, tai daro 31 proc. lietuvių. Neretai tokios siuntos paštomatuose praguli ir keletą dienų. Tad, jei paštomatas yra lauke ir neapsaugotas nuo temperatūrų poveikio, tokiomis oro sąlygomis, kokios vyrauja žiemą, siunčiami elektronikos prietaisai gali būti sugadinti. Reikėtų įvertinti renkantis konkrečios siuntos pristatymo ar siuntimo būdą. Mes visus paštomatus patalpų viduje, kur siuntų neveikia šaltis, karštis ar drėgmė, įrenginėjame neatsitiktinai. Tai darome siekdami apsaugoti vartotojų turtą“, – sako G. Mickus.

Šaltis gali sugadinti ne tik bateriją

Pasak M. Baltušio, šaltis gali pakenkti ne tik įrenginio baterijai, bet ir paveikti lietimui jautraus ekrano veikimą, o užšalus LCD kristalams – iškreipti jame rodomą vaizdą. Šaltyje įrenginys taip pat gali veikti lėčiau, strigti. Nuo didelio šalčio netgi gali įtrūkti didesnių įrenginių, tokių kaip nešiojami ir planšetiniai kompiuteriai, ekranai.

„Didelis šaltis taip pat gali sugadinti prietaisų vidinius elektroninius komponentus. Pavyzdžiui, žema temperatūra yra pavojinga nešiojamuose kompiuteriuose populiariems kietiesiems diskams su skysčių dinaminiais guoliais. Tokie kietieji diskai skleidžia mažiau triukšmo ir greičiau veikia, tačiau yra labiau paveikūs šalčiui. Juose esantis skystis žemoje temperatūroje sutirštėja, todėl kietojo disko plokštelės sukasi lėčiau. Tai gali sutrikdyti kompiuterio paleidimą ir padaryti žalos įrenginiui ar jo kietajame diske sukauptiems duomenims.“, – sako M. Baltušis.

Iš šalčio atsinešto kompiuterio nereikėtų skubėti įjungti

„Telia“ atstovo teigimu, žala įrenginiui gali būti padaroma ir tada, kai pabuvojus šaltame ore grįžtama į šildomų patalpų vidų. Dėl didelio temperatūrų skirtumo prietaiso viduje gali susidaryti kondensatas – panašai kaip iš šalčio įėjus į patalpą jis susidaro ant akinių stiklo.

„Kondensatas gali sukelti trumpą jungimą įrenginio komponentuose ar lemti jų koroziją. Dėl to, jei kompiuteris buvo paliktas automobilyje žemoje temperatūroje ar, tarkime, minusinėje temperatūroje per lauką nešamas kuprinėje, atsinešus prietaisą į patalpą prieš jungiant reikėtų palaukti, kol jis sušils iki kambario temperatūros. Tai sumažins trumpo jungimo riziką“, – pataria M. Baltušis.

• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148