Dirbtinis intelektas ir konkurencijos teisė: kur slypi rizikos verslui?

Nors dirbtinis intelektas (DI) plačiajam ratui naudotojų buvo pristatytas visai neseniai, tačiau jau sugebėjo įnešti naujų vėjų ne tik fiziniams asmenims, bet ir verslui. Naujovės sukuria ne tik naujas galimybes, bet ir naujas rizikas, kurių reikėtų nepamiršti.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Viena tokių – konkurencijos teisė, už kurios pažeidimus numatytos reikšmingos sankcijos.

Įmonės atsako už konkurencijos teisės pažeidimus, padarytus DI pagalba

Pastaraisiais metais išpopuliarėjęs dirbtinis intelektas laikomas verslo ateitimi. Daugelyje sektorių įmonės jau naudoja ar netolimoje ateityje planuoja įdarbinti dirbtinį intelektą, siekdamos įgyti konkurencinį pranašumą prie konkurentus, pavyzdžiui, DI pagalba efektyvinant kasdienes funkcijas.

Nors DI įrankiai sukuria akivaizdžią komercinę naudą, juos naudojantis verslas taip pat turėtų nepamiršti ir senų, tačiau nauja forma pasireiškiančių reikšmingų teisinių rizikų. Vertindamas DI keliamas rizikas, verslas pirmiausiai galvoja apie duomenų apsaugą ar kitas reguliacinės teisės sritis. Visgi, konkurencijos teisė taip pat turėtų būti ne mažiau svarbi. Ypač, atsižvelgiant į brangią pažeidimų kainą.

Konkurencijos teisėje (net ir be DI įrankių) įmonės privalo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas laikytųsi konkurencijos teisės taisyklių. Tuo tarpu, naudodamos DI įrankius, įmonės papildomai turi užtikrinti, kad ir šios technologijos atitiktų tuos pačius reikalavimus, kokie yra keliami darbuotojams. Neįgyvendinus konkurencijos teisės reikalavimų įmonei gali grėsti teisinė atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus, kuriuos vykdant buvo pasitelkti DI įrankiai.

Būtent toks itin griežtas požiūris yra girdimas iš Europos Komisijos ir kitų nacionalinių konkurencijos institucijų Europoje. Konkrečiai, Europos Sąjungos komisarė atsakinga už konkurenciją, yra pareiškusi, jog įmonės, nusprendusios naudoti automatines sistemas, bus laikomos atsakingomis už tokių sistemų veiksmus, todėl turėtų gerai išmanyti, kaip tokios sistemos veikia.

Konkurencijos teisės rizikos

Konkurencijos teisės ir DI kontekste didžiausia rizika kyla svarstant, kiek tai susiję su kainomis ar jų dalies nustatymu. Reikėtų pripažinti, jog situacija, kai konkurentų naudojami DI įrankiai apdoroja duomenis ir supranta, kad susitarimas dėl kainų yra finansiškai naudingiausias rezultatas, ir savarankiškai (be darbuotojų įsikišimo) susitaria, bent jau dabar yra veikiau iš mokslinės fantastikos srities.

Visgi, apčiuopiama rizika kyla verslams, naudojantiems DI paremtus įrankius, pavyzdžiui, kainodaros algoritmus, kurie el. prekyvietėse gali pasiūlyti ar net nustatyti kainą. Įprastai tokie įrankiai geba labai greitai analizuoti didžiulį kiekį duomenų ir atlikti sudėtingus skaičiavimo veiksmus nustatant ekonomiškai naudingiausią prekės ar paslaugos kainą. Jau dabar tokie įrankiai yra paplitę didžiausiose el. prekyvietėse ar platformose, kaip „Amazon“, „Walmart“, „Airbnb“. Šios įmonės naudoja įvairius įrankius, skirtus stebėti, analizuoti ir pasiūlyti jų prekių ar paslaugų kainodarą. Be to, vienodus ar itin panašius įrankius platformos įprastai siūlo ir kitiems verslams, besinaudojantiems jų paslaugomis.

Akivaizdu, jog kainodaros algoritmų naudojimas gali skatinti konkurenciją, pagerinti įmonių sprendimų priėmimą, pasiūlymus labiau pritaikyti kiekvienam klientui. Visgi rizika kyla dėl galimybės šių įrankių pagalba sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, o konkrečiai didelę galią rinkoje turinčioms įmonėms - piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.

Rizika sudaryti konkurenciją ribojantį susitarimą

Rizika sudaryti draudžiamą konkurenciją ribojantį susitarimą kyla verslams, naudojantiems savo ar trečiųjų šalių siūlomus kainodaros įrankius, skirtus prekių ar paslaugų kainoms stebėti ar reguliuoti. Ypač atidžiai turėtų būti naudojami trečiųjų šalių siūlomi įrankiai, apdorojantys kitų konkurentų suteiktą ir neskelbtiną komercinę informaciją, pavyzdžiui, būsimas kainas. Minėtais atvejais pavojus kyla, jog DI įrankių pagalba bus fiksuojama pardavimo kaina (ar jos dalis), kečiamasi konfidencialia informacija ar sudaromas kitokio pobūdžio konkurencijos teisėje draudžiamas susitarimas tarp konkurentų ar skirtingose tiekimo grandyse veikiančių įmonių (pavyzdžiui, gamintojo ir platintojo).

Europos konkurencijos institucijos ne kartą tyrė, pažeidimus nustatė bei baudas skyrė dėl įrankių, kurie įmonėms leido (ar palengvino) sudaryti bei vykdyti konkurenciją ribojančius susitarimus. Tokių atvejų pavyzdžiai:

- Jungtinės Karalystės konkurencijos institucija nubaudė du „Amazon“ platformos prekybininkus, kurie pakoregavo standartinius „Amazon“ platformos kainodaros algoritmus išimdami vienas kito konkuruojančias prekes iš algoritmų. Todėl kitų prekybininkų konkuruojančios prekės faktiškai nebekonkuravo vienas kito atžvilgiu;
- Europos Komisija nubaudė keturis žinomus elektronikos gamintojus, kurie „spaudė“ el. prekybininkus palaikyti nustatytus kainų lygius. Pažeidimą palengvino tai, kad gamintojai naudojo kainų palyginimo įrankius (paremtus kainodaros algoritmais), kurie leido stebėti skirtingų el. prekybininkų kainų lygius, pastebėti neatitikimus ir palaikyti vienodus pardavimo kainų lygius.
- Konkurencijos taryba Lietuvoje taip pat turi patirties šioje srityje. Dar 2012 metais buvo nubausti kelionių organizatoriai, kurie per internetinę kelionių užsakymo sistemą „E-TURAS“ išsiuntė pranešimą apie nustatomą nuolaidų ribą ir vėliau sistemoje įvedė techninį apribojimą, neleidžiantį nuo jos nukrypti. Be to, 2023 metais Konkurencijos taryba pradėjo vykdyti elektroninių prekyviečių stebėseną. Ir šiais metais skaitmeninės rinkos išlieka Konkurencijos tarybos prioritetiniu sektoriumi.

Rizika piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi

Įmonės, turinčios didelę galią rinkoje (dominuojančios), atitinkamoje rinkoje turėtų būti dar atidesnės, naudodamos DI įrankius. Konkurencijos teisėje dominavimas preziumuojamas pasiekus 40 proc. rinkos dalį, bet faktiškai gali būti nustatomas ir pasiekus mažesnį procentą. Rizika kyla, jog tokios įmonės, siekdamos įgyvendinti konkurenciją ribojančias strategijas, gali tai dar lengviau padaryti su DI pagalba.

Pavyzdžiui, DI leidžia surinkti ir analizuoti didelį kiekį informacijos bei modeliuoti konkurentų veiksmus ir reakcijas į kainų pokyčius. Tai gali palengvinti nesąžiningos kainodaros ar kitų sąlygų taikymą. Taip pat, DI pagalba analizuojant klientų duomenis, užsakymų tendencijas ar kitus ypatumus, gali palengvėti skirtingų pirkėjų diskriminacija. Be to, įmonės, valdančios el. prekybos platformas ir vykdančios el. prekybą, gali naudoti DI įrankius, kurie darytų konkurentų produktus mažiau patrauklius arba pirmenybę teiktų savo produktams, o ne konkurentų (platformos naudotojų/ prekybininkų). Nurodyti veiksmai atlikti įmonės užimančios dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje gali būti konkurencijos institucijų laikomi piktnaudžiavimu dominuojančią padėtimi.

Pastaraisiais metais konkurencijos institucijos Europoje tyrė ir didžiules baudas skyrė „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ bei „Google“ už veiksmus, kai pirmenybė buvo teikiama šių įmonių produktams ar paslaugoms lyginant su konkurentais naudojančiais jų platformas. 2024 m. sausio 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo patarėjo nuomonė už tokius pirmenybės teikimo veiksmus „Google“ skirta 2,4 mlrd. Eur bauda turėtų būti patvirtinta. Atitinkamai, pirmenybės savo produktams ar paslaugoms teikimas galėtų būti viena iš piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi formų, net jei įgyjamas tik potencialus konkurencinis pranašumas.

Kaip sumažinti konkurencijos teisės pažeidimo riziką?

Įmonės turi suprasti, kaip veikia jų naudojami DI įrankiai. Taip pat įmonės turėtų turėti vidines konkurencijos politikas, kuriomis darbuotojai turėtų vadovautis priimdami verslo sprendimus. Tai ypač aktualu įmonėms, galimai užimančioms dominuojančią padėtį rinkoje.

Ateityje DI įrankių naudojimas tik augs, o konkurencijos institucijos imsis dar aktyvesnių veiksmų jas kontroliuoti. Tad įmonės jau dabar turėtų atsakingai žiūrėti į atitiktį konkurencijos teisės reikalavimams. Tai galimai padės išvengti itin skausmingų sankcijų – baudų, siekiančių iki 10 proc,, įmonių grupės pasaulinių pajamų.

• Mėsa tiesiog kris nuo kaulų, o išleisite mažai: patarimai ir gudrybės.
• Pigūs pasiūlymai gali kainuoti brangiai: kaip atpažinti netikras e. parduotuves?
• Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
• Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
• Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
• „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
• Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
• Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
• Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
• Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
• Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
• Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
• Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę.
• Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
• Mama brolį mylėjo labiau.
• Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių.
• Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
• 7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
• Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
• LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas.
• Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą.
• Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę.
• Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
• Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis.
• Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių.
• Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys.
• Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
• Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų.
• S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“.
• LRT auditas: socialinės garantijos, turinio prieinamumas ir pirkimai.
• Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
• 3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies.
• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56