ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.

Pirmuoju pasaulyje tokio tipo reglamentu siekiama apsaugoti ES piliečių teises, užtikrinti demokratiją bei užkirsti kelią DI naudojimui pačiose jautriausiose srityse. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertai paaiškina, kaip vadinamasis DI aktas pasitarnaus kiekvienam iš mūsų ir kokios pareigos lauks modernių DI produktų kūrėjų.

Naujojo DI akto patvirtinimas nebuvo netikėtas, nes su juo susiję procesai prasidėjo dar 2021 m. Daugelis technologijų bendruomenės atstovų tada baiminosi, kad ES institucijų ruošiamas DI „apynasris“ kliudys inovacijų vystymui ir bendrijos gyventojus paliks be svarbiausių šio amžiaus įrankių.

„Tačiau rezultatas yra visiškai priešingas – patvirtintas DI aktas reguliuos technologijų panaudojimą, o ne pačias technologijas, ir susitelks į tas sritis, kuriose DI gali pridaryti daugiausia žalos, tačiau neribos kitų sričių. Tai ne tik leis kiekvienam iš mūsų jaustis saugesniam, bet ir padės ES įsitvirtinti kaip išdrįsusiai DI riboti ne tik neprivalomais reikalavimais, bet ir griežtu privalomu reguliavimu, numatančiu dideles baudas už pažeidimus“, – komentuoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro dirbtinio intelekto ekspertas prof. Paulius Pakutinskas.

Rizika grįstas požiūris

Pasak P. Pakutinskas, DI aktas ypatingas tuo, jog numato skirtingo lygio reguliavimo griežtumą priklausomai nuo to, kiek tam tikras DI sprendimas gali būti pavojingas visuomenei. Kadangi DI šiandien galima rasti kone kiekviename išmaniame įrenginyje ar paprastose programėlėse, pastarųjų saugumo vertinimui būtų nelogiška skirti tiek pat dėmesio, kiek kritinėse sistemose veikiantiems ar plačiai visuomenės naudojamiems DI modeliams. Dėl šios priežasties DI produktai pagal savo rizikingumą buvo suskirstyti į keturias grupes, kiekvienai subalansuojant keliamus reikalavimus.

„Paprasčiau tariant, jei gamintojas į prekybą norės paleisti žaislinį automobilį, kuris DI naudos tik tam, kad neatsitrenktų į kambaryje esančius baldus, važinėtų išmaniomis trajektorijomis, jam pakaks pasirūpinti tik bendrų teisės normų ir principų laikymusi – pavyzdžiui, užtikrinti tinkamą duomenų rinkimą bei saugojimą. Tačiau jei produktas turės ką nors bendra su tokiomis jautriomis sritimis, kaip švietimas, kritinė infrastruktūra ar teisėsauga, jam bus keliama kur kas daugiau reikalavimų, įskaitant skaidrumą, tikslumą, duomenų apsaugą bei rizikų valdymą.“, – aiškina pašnekovas.

Kita vertus, ES sukurtas DI reglamentavimas numato ne vien draudimus. Jame nemažai dėmesio skiriama DI prieinamumo neįgaliesiems didinimui, įpareigojimai spręsti socialinės ir ekonominės nelygybės problemas bei siekti aplinkosaugos tikslų.

Leis jaustis saugesniems

DI aktas buvo priimtas per pakankamai trumpą laiką, nors lyginat su technologijų pokyčių dinamika ir kur pradėtas taikyti DI, tai buvo lėtas procesas. Blogi DI naudojimo pavyzdžiai ne demokratiškose valstybėse, plačiai paplitusios galimybės sekti žmones, spartino norą priimti griežtą reguliavimą. Naujasis reglamentavimas uždraudžia naudoti DI pažeidžiamų asmenų grupių dėl amžiau, negalios ar kt. išnaudojimą, manipuliavimą laisva žmogaus valia, riboja veidų atpažinimo panaudojimą ir kt. . Patvirtintos taisyklės taip pat užkirs kelią emocijų atpažinimo sistemų diegimui darbovietėse bei mokyklose, prevenciniams teisėsaugos patikrinimams pagal tam tikras asmens charakteristikas naudojimui.

„DI aktas padės Europai išvengti totalitarinių šalių likimo, kur vaikai mokykloje gali gauti prastesnį įvertinimą vien dėl to, kad tą dieną DI sistema jų veiduose fiksavo nepakankamą susikaupimo lygį, o suaugusieji – netikėtai sulaukti jiems priklausančių socialinių išmokų sumažėjimo ar lengvatų panaikinimo, nes miesto DI kameros užfiksavo juos netinkamoje vietoje kertant važiuojamąją dalį arba atvykus į darbą blogos nuotaikos“, – priimtų taisyklių naudą vaizdžiai pasakoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovas.

Žinoma, reglamentavimas paliks galimybę veidų atpažinimą naudoti vykdant kovą su sunkiais nusikaltimais, teroro aktais ar dingusių žmonių paiešką, bet tai galės vykti tik griežtai laikantis reikalavimų.

Reguliavimas palies ir populiariausius įrankius

Naujajame taisyklių rinkinyje akylesnio institucijų dėmesio taip pat susilaukė bendrosios paskirties DI sistemos (GPAI). Tarp jų pateks didžiosios generatyvinio DI sistemos, kaip „Google Gemini“, tiek beveik visos kitos didžiosios generatyvinio DI sistemos. Jų kūrėjams nuo šiol teks atlikti naudojamų modelių vertinimus, nustatyti kylančias rizikas, jų valdymo planą bei įvesti pranešimo apie incidentus tvarką.

Papildomų pareigų sulauks ir skelbiantieji DI kurtus paveikslėlius bei garso ir vaizdo įrašus. Juos reikės atitinkamai pažymėti, kad visuomenė būtų apsaugota nuo vadinamųjų „giliųjų klastočių“, kai žmonių niekada nesakytos frazės „įdedamos“ į jų lūpas, bandant manipuliuoti viešąja nuomone ar išvilioti pinigus.

Nors reglamentas galios tiesiogiai, Lietuvai ir kitoms valstybėms narėms teks pačioms atlikti namų darbus, akte numatytas funkcijas priskiriant dabartinėms nacionalinėms institucijoms arba naujai sukurtoms. Valstybės taip pat turės pareigą sukurti bent vieną vadinamąją „smėliadėžę“ kur inovacijų kūrėjai galėtų eksperimentuoti su savo produktais, prižiūrint reguliuojančioms institucijoms.

„Tinkamai reguliuoti DI užduotis išties sudėtinga, o daug ką nulems ir kitų didžiųjų valstybių pasirinkimai, kaip spręsti šį klausimą, tačiau šiandien turime ganėtinai gerai subalansuotą, ilgų diskusijų ir derinimo procese gimusį, kol kas pasaulyje analogų neturintį DI reguliavimą. Bet visada geriau iš anksto aiškiai susitarti dėl taisyklių ir pagal jas veikti, nei nieko nedaryti ir vėliau sukti galvą, kaip gyventi su nesuvaldytų rizikų pasekmėmis“, – DI aktą apibendrina P. Pakutinskas.

• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148