Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.

Pasak jos, šių naudingų medžiagų gausiausiai turi natūralus mineralinis vanduo, kuris, kaip rodo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys, yra viena dažniausių prekių pirkėjų krepšeliuose. Minint Pasaulinę vandens dieną, vandens someljė sutiko išskaidyti populiariausią mitą apie gazuotą vandenį bei papasakojo, kas nulemia skirtingą vandens skonį.

Praėjusių metų vasarą Miunchene įgijusi vandens someljė sertifikatą Aistė Miliūtė pasakoja, kad vanduo – būtinas žmogaus organizmo funkcionavimui ir yra be galo svarbus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų šaltinis.

Tai įvertina ir dauguma šalies gyventojų – prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė dalinasi, kad vanduo yra viena dažniausiai pirkėjų krepšeliuose atsiduriančių prekių. Pasak jos, remiantis 2023 m. duomenimis, kiekvieną dieną vidutiniškai pirkėjai nuperka apie 81 tūkst. litrų negazuoto ir apie 67 tūkst. litrų gazuoto mineralinio vandens, o bendrai šis skaičius per metus siekia net apie 57 mln. litrų.

„Parduotuvėse vanduo yra paklausi prekė ištisus metus, tačiau jo pardavimai labiausiai išauga vasaros mėnesiais, kai vyrauja karštesni orai. Kadangi tai yra viena populiariausių prekių, jai dažnai taikomi mažų kainų pasiūlymai ar nuolaidos. Pavyzdžiui, kaskart įtraukus į „Anekdotas, o ne kaina“ pasiūlymus lietuvišką mineralinį vandenį „Vytautas“, pirkėjai jį neša po kelis vienetus, o parduodamas kiekis kai kuriais mėnesiais išauga net iki 19 kartų nei įprastai. Beje, šis gazuotas natūralus mineralinis vanduo yra vienas mėgstamiausių prekių ženklų mūsų pirkėjų atžvilgiu.

Vis tik, duomenys atskleidžia, kad kur kas dažniau pirkėjai renkasi negazuotą mineralinį vandenį – jo pardavimai maždaug ketvirtadaliu didesni nei gazuoto. Ir nors populiariausiu pasirinkimu yra natūralus mineralinis vanduo, kasmet pastebime tendenciją, kad vis labiau paklausus tampa vitaminizuotas, papildomais mineralais praturtintas vanduo. Be to, 8 proc. visų vandens pardavimų per metus atitenka ir vandeniui su skoniais“, – teigia I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Naudingiausias – natūralus mineralinis vanduo

Pasakodama apie vandenyje esančias žmogaus organizmui būtinas mineralines medžiagas, A. Miliūtė aiškina, kad mikroelementų kiekis vandenyje skiriasi priklausomai nuo jo kilmės ir rūšies. Anot vandens someljė, daugiausiai organizmui naudingų mineralinių medžiagų yra natūraliame mineraliniame vandenyje.

„Natūralaus mineralinio vandens sudėtyje yra 7 pagrindiniai mikroelementai: anijonai – chloridai ir sulfatai, katijonai – magnis, kalcis, kalis ir natris bei hidrokarbonatai. Visos šios medžiagos žmogui yra gyvybiškai svarbios. Tačiau skirtingame vandenyje skiriasi šių medžiagų koncentracija ir proporcijos. Nuo to priklauso ne tik vandens nauda sveikatai, bet ir skonio savybės.

Labiausiai mineralinio vandens skonį nulemia trys elementai – magnis, kalcis ir natris. Lietuvos gręžiniuose dominuoja natriu prisotintas vanduo, kurio skonis yra sūrokas, tad mums, lietuviams, gerai pažįstamas. Kuo vandenyje natrio daugiau, tuo jis sūresnis. Magnis vandeniui suteikia kartumo, o kalciu prisotintas vanduo dažnai apibūdinamas kaip „kieto“ skonio vanduo“, – pasakoja vandens someljė.

Įspėja dėl distiliuoto vandens

Kitaip nei natūralus mineralinis, filtruotas vanduo šių medžiagų turi gerokai mažiau, o štai gerti distiliuotą vandenį, pasak A. Miliūtės, netgi pavojinga.

„Nors mokykloje išmokstame, kad vanduo yra iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomų sudarytų molekulių substancija – H2O, toks gryno pavidalo skystas vanduo aplinkoje beveik nesutinkamas. Vandenyje, kurį geriame, yra gerokai daugiau junginių, o kai kurie iš jų, tokie kaip natris, kalis ar magnis, yra būtini organizmo funkcionavimui.

Daugiausiai šių junginių turi iš specialių mineralinio vandens gręžinių išgaunamas vanduo, todėl jį gerti – naudingiausia. Filtruotame vandenyje, priklausomai nuo filtravimo būdo, dalis arba daugelis mineralinių medžiagų pašalinama, todėl jo nauda organizmui yra mažesnė“, – paaiškina vandens someljė.

Anot A. Miliūtės, iš distiliuoto vandens yra pašalinti visi mikroelementai ir kitos priemaišos, todėl lieka tik grynas H2O. Ir nors kai kam tai atrodo geras dalykas, tačiau geriant tokį vandenį nepapildomos organizmui reikalingų mineralinių medžiagų atsargos.

Mineralai – organizmo trąšos

Vandenyje esančius mineralus A. Miliūtė prilygina organizmo trąšoms. Nors mineralų galima gauti ir su maistu, tačiau būtent iš vandens jie įsisavinami greičiausiai ir lengviausiai.

Pasak ekspertės, vandens nereikia suvirškinti, kad jame esantys mikroelementai patektų į žmogaus organizmo ląsteles, nes įsisavinimas prasideda vos tik vandeniui suvilgius gomurį. Aistė pasakoja, kad taip pat nėra ir rizikos padauginti vandenyje esančių mineralų, nes jų perteklių organizmo ląstelės efektyviai pašalina.

„Kiekvienam žmogui svarbu gerti pakankamai aukštos mineralizacijos vandenį. Tai daryti svarbu ypač moterims, nes tokių mineralų kaip kalcis joms reikia daugiau. Visi vandenyje esantys mineralai žmogui yra būtini, ypatingai – kalcis, magnis ir natris. Ne veltui šie trys mineralai turi minimalias paros normas. Kalcis svarbus kaulams, o natris reguliuoja ląstelių veiklą. Dėl to natrio kiekis yra pagrindinis organizmo hidratacijos rodiklis. Žinoma, svarbūs ir kiti mikroelementai, pavyzdžiui, chloridai – virškinimo sistemai, o kalis – širdies darbui“, – sako A. Miliūtė.

Burbuliukai sveikatai nekenkia ir išryškina maisto skonį

Vandens someljė pastebi, kad dalis žmonių labiau mėgsta gazuotą mineralinį vandenį, o kiti atvirkščiai – angliarūgštės burbuliukų privengia, nes mano, kad visi gazuoti gėrimai yra nesveiki. Vis tik A. Miliūtė paaiškina, kad pati angliarūgštė įtakos mineralinio vandens kokybei ir neigiamo poveikio sveikatai neturi.

„Prastą reputaciją burbuliukai turi dėl limonadų ir kitų gazuotų vaisvandenių. Tačiau tokie gėrimai sveikatai yra nepalankūs ne dėl angliarūgštės, o dėl didelio cukraus kiekio, saldiklių, įvairių sintetinių priedų. Pati angliarūgštė nesiejama su jokiu neigiamu poveikiu organizmui, tad gerti gazuotą mineralinį vandenį yra taip pat naudinga kaip ir negazuotą.

Burbuliukai netgi gali padėti organizmui vandenyje esančias mineralines medžiagas greičiau įsisavinti. Galbūt tik vertėtų žinoti, kad gazuotas vanduo išryškina maisto skonį, aštrumą, ilgiau išlaiko jį burnoje, o negazuotas padeda skonį neutralizuoti. Tad tarp skirtingų patiekalų ar degustuojant įvairius gėrimus labiau tinka negazuotas, o norint sustiprinti skonį – gazuotas vanduo“, – dalinasi žiniomis A. Miliūtė.

Pataria gerti kambario temperatūros vandenį

Vandens ekspertė taip pat priduria, kad standartiškai vienam kilogramui kūno masės per parą turėtų tekti maždaug 30 ml išgeriamo vandens. Visgi, vandens poreikis gali priklausyti nuo kiekvieno žmogaus organizmo ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo ar patiriamo streso.

Sportuojant, susiduriant su psichologine įtampa ar vyraujant karštiems orams vandens suvartoti patariama daugiau nei įprastai. Kavos mėgėjai taip pat turėtų gerti daugiau vandens, nes, anot A. Miliūtės, šiame gėrime esantis kofeinas paspartina organizmo dehidrataciją.

„Geriausia gerti kambario temperatūros vandenį, tuomet organizmas lengviausiai pasisavina mineralus. Žmogaus metabolinis vanduo, kuris susidaro organizme apykaitos metu, paprastai būna tokios temperatūros kaip ir aplinka, kurioje mes esame. Tačiau karštą dieną, žinoma, nėra nieko blogo atsigaivinti atšaldytu vandeniu ar vandeniu su ledukais. Jei norisi, vandenį taip pat galima paskaninti citrina, mėta, uogomis. Svarbu, kad pačiame vandenyje būtų kuo daugiau mineralų“, – pažymi vandens someljė.

• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148