Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.

Pastebima tendencija ir ta, kad pirkėjas prioritetą teikia Lietuvoje užaugintai ir čia pagamintai produkcijai, nes ji yra šviežesnė, sertifikuota ir specialiais ženklais paženklinta. Būtent ženklinimas yra vienas iš maisto kokybės ir saugos garantų, ką betarpiškai vertina vartotojas.

Griežti reikalavimai ir ženklinimas

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad norint lengvai ir greitai atpažinti aukščiausios kokybės produktą, derėtų atkreipti dėmesį į ant jo pakuotės esančius ženklus. Vienas tokių – Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos ženklas „Nacionalinė kokybė Lietuva“, kuris patvirtina, kad produkcija atitinka išskirtinius, net Europos Sąjungoje pranokstančius, reikalavimus. Jei kalbėtume apie vištieną, remiantis NKP, jai keliami atskiri reikalavimai, tarp kurių – ir mėsinių viščiukų auginimas be antibiotikų.

„Visas mėsinių viščiukų auginimo procesas yra griežtai kontroliuojamas – nuo padėto kiaušinio, inkubatoriuje išsiritusio viščiuko, kuris vėliau gabenamas į paukštidę. Kiekviename etape yra imtąsi visų įmanomų prevencinių priemonių, kad mėsiniai paukščiai augtų sveiki ir jų nereikėtų gydyti antibiotikais. Natūraliai yra stiprinamas jų imunitetas, suteikiamos jiems kuo geresnes sąlygas augti ir taip užtikrinamas paukščių sveikatingumas“, – pažymi G. Kauzonas pridurdamas, kad ruošiant paukštienos pusgaminius ir gaminius, negali būti naudojama mechaniškai atskirtos mėsos, užpildų ar baltyminių mėsos pakaitalų, maisto priedų, dirbtinių aromato ir skonio stipriklių, dažiklių, produktų sudėtyje taip pat negali būti ir GMO.

Populiarumas auga dėl naudos sveikatai

Pašnekovo teigimu, vištienos populiarumas visame pasaulyje kasmet didėja, tame tarpe ir Lietuvoje. Tam įtakos turi šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas – jis nuolat skuba, nenori ilgai užtrukti gamindamas maistą, bet nori subalansuotos ir sveikatai palankios mitybos. O be antibiotikų užauginta vištiena yra ta mėsa, kuri yra naudinga organizmui ir ją paruošti neužtrunka daug laiko. Priklausomai nuo paruošimo būdo ją renkasi tiek sveikos gyvensenos puoselėtojai, tiek greitojo maisto gerbėjai, trumpai tariant, atliepia visų pirkėjų norus ir poreikius.

Nuo seno įvairiose kultūrose vištiena buvo vertinama dėl savo naudos sveikatai, todėl iki šių dienų jos populiarumas nėra atslūgęs. Įvairūs tyrimai rodo, kad dėl vištienoje esančių baltymų, mineralų ir vitaminų, ši mėsa naudinga skirtingo amžiaus žmonėms, ji yra nekaloringa, lengvai virškinama mėsa, kuri puikiai tinka turintiems kraujospūdžio ar cholesterolio problemų. Be to, ji yra ir labai svarbi vaikų mitybos dalis, nes visaverčiai baltymai yra būtini jaunam organizmui ir besiformuojančiai imuninei sistemai.

Konferencija apie perspektyvas Lietuvoje

Siekiant aptarti paukštininkystės rinkos ir kokybiško maisto auginimo ir gamybos aktualijas šalyje, Vilniaus kolegijos Veterinarijos klinikoje įvyko Lietuvos paukštininkystės asociacijos inicijuota konferencija „Kokybiški maisto produktai – Lietuvos perspektyvos“, kurios rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.

Konferencijos metu KTU Dirbtinio intelekto centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Romas Gružauskas pristatė kiaušinių kokybės gerinimo tendencijas, VšĮ „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus tikrintoja-ekspertė Reda Butkevičienė dalijosi žiniomis apie paukščių sertifikavimą pagal NKP sistemą ir NKP ženklinimo reikalavimus. Apie tvarumą paukštininkystėje Europos Sąjungoje ir kaip ją atitinka NKP sistema pasakojo AB „Vilniaus paukštynas“ valdybos narys, Europos Sąjungos paukštienos perdirbėjų ir prekybos asociacijos valdybos narys bei tvarumo darbo grupės pirmininkas Saulius Petkevičius. AB „Vilniaus paukštynas“ Auginimo tarnybos vadovas, veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis pristatė biosaugos svarbą auginant paukščius pagal NKP sistemą. UAB „Ariogalos grūdai“ kokybės vadovė dr. Skaidra Šilingė dalijosi žiniomis apie pašarinių žaliavų ir pašarų kokybę, šiandienius iššūkius ir ateities tendencijas. Taip pat apie NKP sertifikato svarbą „Vilniaus paukštyno“ darbuotojams ir pirkėjams pasakojo AB „Vilniaus paukštynas“ komunikacijos vadovė Sandra Vičienė ir prekės ženklų vadovė Viktorija Junčė.

• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148