Kaunas – Lietuvos elektronikos pramonės širdis. Ar šis sektorius vejasi IT?

Elektronikos inžinieriai – žmonės, gebantys kurti, gaminti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas. Šiandien jie ypač pageidaujami darbo rinkoje, nes prisideda prie spartesnio technologijų vystymosi, naujų produktų kūrimo.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tačiau, pasak „Kaunas IN“ l. e. p. direktoriaus, Verslo skyriaus vadovo Andriaus Veršinsko, elektronikos inžinerija – tarsi „miegančioji ateities specialybių gražuolė“. Nors inžinerinės pramonės specialistų paklausa viršija pasiūlą net 4,7 karto, apie elektronikos inžinierių poreikį visuomenėje vis dar kalbama nedaug.

„Lietuvos ekonomiką stipriai į priekį stumia pramonė, kurioje elektronikos srities specialistai turi didelę paklausą. Rinkoje planuojama šimtai naujų darbo vietų būtent elektronikos inžinerijos specialistams, tuo tarpu pirmakursių, stojančių į elektronikos inžineriją turime dešimtimis“, – tikina personalo paieškos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Anot jo, tokia situacija lemia šios srities specialistų atlyginimų didėjimą, kuris per kelis pastaruosius metus paaugo apie 10 proc. Tokia pati tendencija prognozuojama ir artimiausius kelerius metus.

Remiantis Užimtumo tarnybos prognozėmis, elektros ir elektronikos inžinieriai Lietuvoje 2021 m. turės didesnes nei vidutines galimybes įsidarbinti. Šioje srityje veikiančių įmonių teigimu, šiandien elektros ir elektronikos srityse dirbantiems specialistams atsiveria daug galimybių, o jų paklausa darbo rinkoje nenustoja augti.

Reikia daugiau kvalifikuotų darbuotojų

„HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovės Jurgitos Macijauskienės teigimu, sparčiai besiplečiant Kauno ir kitų regionų Laisvosioms ekonominėms zonoms (LEZ), augant investicijoms bei kartu su jomis besikuriant naujoms gamykloms, atsirandant naujoms pramonės šakoms, sparčiai auga ir gamybos bei logistikos technologinė pažanga.

„Gamybos linijos tampa vis labiau automatizuotos, joms aptarnauti reikia vis mažiau nekvalifikuotos darbo jėgos ir atitinkamai daugiau reikia kvalifikuotų darbuotojų, kurie rūpinasi šių linijų technine priežiūra, automatika, robotika, programavimu, testavimu“, – teigia J. Macijauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad visiems šiems darbams reikalingas aukštas elektronikos inžinerijos išmanymas: „Šiuo metu stebime sparčiai augantį šių specialistų poreikį rinkoje. Be abejonės, šis poreikis dar labiau augs ateityje“.

A. Veršinskas tikina, kad bene svarbiausias dalykas, dėl kurio miestas patrauklus investuotojams, yra talentai.

„Kuo daugiau profesionalų, tuo miesto perspektyvos didesnės. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakultetas regione lyderiauja paruošiamų elektronikos inžinerijos specialistų skaičiumi, jų kompetencijos atitinka rinkos poreikius, tačiau šiandien verslui šių specialistų vis dar per mažai“, – pažymi „Kaunas IN“ l. e. p. vadovas.

Investicijos Kaune neslopsta

Pastaruoju metu Kaunas sulaukia daug naujų investuotojų, o tokie didieji automobilių pramonės investuotojai kaip „Hella“, „Continental“, „Littelfuse“ toliau kuria naujas darbo vietas. A. Franco teigimu, prie jų prisideda dar vienas didelis elektronikos inžinerijos žaidėjas Kaune – „Kitron“.

A. Veršinskas pastebi, kad pastaraisiais metais atėjusių naujų investicijų banga reikšmingai sustiprino ir išryškino Kauno, kaip vis svarbesnio elektronikos inžinerijos centro, perspektyvą. Be to, susidomėjimas investicijų galimybėmis Kaune neslopsta: „Žvelgiant į centrinės Rytų Europos regioną ypač kelerių metų laikotarpiu, negalima nepastebėti Kauno vystymosi elektronikos inžinerijos srityje. Šis sektorius vystosi ypač greitai, o toks tempas tikrai neslops“.

Pasak jo, dėl investicijų mastelio ir planuojamo sukurti darbo vietų skaičiaus šiais metais patvirtinto „Continental“ antro raidos etapo ir praėjusių metų pabaigoje paskelbtų „Hella“ plėtros planų įtaką rinkai galima prilyginti ir naujo investuotojo atėjimui į rinką.

„Tai, kad ne visada yra girdimi nauji vardai, ateinantys į rinką, nereiškia, kad Kaune neturime naujų investicinių projektų. Plėtra vyksta nuolat. Tačiau galbūt jau netolimoje ateityje rinka pasipildys ir naujais vardais“, – teigia „Kaunas IN“ l. e. p. vadovas A. Veršinskas.

Tačiau elektronikos rinkai vystantis vis sparčiau, Kaune elektronikos inžinierių jau ima trūkti. Šiuos specialistus rengiančiose mokslo įstaigose naujų studentų skaičius neauga jau kelerius metus iš eilės.

Todėl norėdamos jau šiandien imtis veiksmų, padėsiančių išspręsti būsimų specialistų pasiūlos problemą, keturios didžiausios elektronikos komponentų gamybos įmonės Kauno regione – „Continental Automotive Lithuania“, „HELLA Lithuania“, „Kitron“, ir „Littelfuse LT“, kartu su Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“, Kauno technologijos universitetu (KTU) ir Kauno technikos kolegija (KTK) pristatė naują iniciatyvą „Ateitis – elektronikams“.

Tikimasi, kad ši iniciatyva jau per artimiausius dvejus metus padės padvigubinti naujų elektronikos inžinerijos studentų skaičių Kaune.

Elektronikų svarba – ne mažesnė nei IT specialistų

Visuomenėje dažnai kalbama apie IT specialistų poreikį, tačiau pašnekovų teigimu, šiuolaikinėje pramonėje vystant inovacijas ir inovatyvius technologinius sprendimus, ne mažiau svarbūs elektros ir elektronikos inžinieriai.

„Elektronikos inžinierių svarba labai didelė. Gamybinėse įmonėse sklandžiai ir efektyviai veikianti įranga – sėkmės pagrindas, leidžiantis įmonei sėkmingai konkuruoti dinamiškoje verslo aplinkoje. Geros inžinerinės ir technologinės žinios būtinos kuriant, tobulinant naujus produktus bei diegiant juos serijinei gamybai. Todėl įmonės inžinierių komandai labai svarbu nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, domėtis naujovėmis ir rinkos vystymosi tendencijomis“, – sako „HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė J. Macijauskienė.

Vertindamas tai, kodėl visuomenėje šiandien ženkliai daugiau kalbama apie IT, o ne elektros ir elektronikos specialistų poreikį, A. Veršinskas vaizdžiai elektronikos inžineriją vadina „miegančiąja ateities specialybių gražuole“.

„Elektronikos inžinerija ateičiai nemažiau svarbi nei informacinės technologijos. Tuo labiau, kad elektronika kai kuriose srityse gana dažnai persidengia su IT, ypač įterptinių sistemų (angl. embedded) programavime“, – pastebi jis.

Susidaręs klaidingas įspūdis apie elektronikos sritį

Personalo atrankos profesionalas A. Francas tikina, kad visuomenė vis dar nesuvokia, kokia mums svarbi elektronikos inžinerija. Vis sparčiau besivystantis daiktų internetas labai didele dalimi priklauso nuo elektroninės dalies sprendimų, autonominiai automobiliai, sensoriai, jutikliai įvairūs, robotai – visur karaliauja elektronika.

„Technologinis proveržis yra įgavęs pagreitį, todėl, manau, kad greitu metu bus kalbama, kad elektronikos inžinieriai tokie pat svarbūs kaip IT specialistai“, – teigia A. Francas.

Jo nuomone, jaunimas mažai žino apie elektrą ir elektroniką, todėl šios srities įmonės, ugdymo įstaigos, ruošiančios šiuos specialistus, turi apie tai daugiau kalbėti.

„Jaunuoliai nebuvo gamyboje, todėl nežino tikros situacijos. Susidaręs įvaizdis, kad gamyba – purvinas darbas, o iš tiesų elektronikoje turi būti ideali švara“, – sako A. Francas.

A. Veršinskas taip pat pritaria, kad jaunimas turi susidaręs elektronikos ir elektronikos inžinerijos specialistų įvaizdį, kuris neatitinka realybės.

„Šioje srityje darbas toks pat kūrybiškas, kaip IT sektoriuje. Biuro aplinkos ir kompiuterio kuriama darbinė kasdienybė paįvairinama praktine veikla, ypač laboratorijoje – ten, kur užsiimama moksliniais tyrimais ir eksperimentinės plėtros veiklomis (R&D, angl. research and development). Todėl darbas elektronikos srityje kai kuriais aspektais galbūt net įvairesnis ir įdomesnis“, – tikina A. Veršinskas.

Iškart po studijų – vidutinis Lietuvos atlyginimas

„HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė pastebi, kad bendras darbo užmokesčio lygis Kauno mieste ir rajone palaipsniui auga net ir COVID-19 krizės metu ir yra vienas iš didžiausių Lietuvoje. Šios tendencijos atsispindi ir elektros ir elektronikos specialistų segmente – darbo užmokesčio lygis rinkoje rodo augančią šių specialistų paklausą.

„Dauguma besimokančių šios specialybės dar studijų metu turi galimybę įgyti praktinio darbo patirties per įmonių apmokamos praktikos programas, o pabaigę studijas jauni specialistai, turintys iki metų praktinio darbo patirties, jau gali tikėtis gauti vidutinį Kauno regiono ar net didesnį darbo užmokestį.

Augant specialisto patirčiai, sukauptoms žinioms, atitinkamai kyla ir darbo užmokestis. Patyrusių inžinierių darbo užmokestis gali viršyti Kauno regiono vidurkį du ir daugiau kartų“, – teigia J. Macijauskienė, „HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė.

A. Francas tikina, kad pradedančiųjų elektronikos specialistų atlyginimai svyruoja nuo 1200 iki 1400 eurų neatskaičius mokesčių (750–1000 eurų „į rankas“), priklausomai nuo to, kokią patirtį įgijo praktikų metu. Tuo tarpu jau patyrusių inžinierių atlyginimai neatskaičius mokesčių siekia 2000–2500 eurų (1200–1500 eurų „į rankas“), įterptinių sistemų programuotojų – nuo 3000 iki 4500 eurų (1800–2700 „į rankas“).

„Atsižvelgiant į tai, kad vidurio Lietuvos vidutinis atlyginimas yra apie 1350 eurų neatskaičius mokesčių, baigę elektronikos inžinerijos studijas beveik iš karto po jų tokį gali ir gauti. Toliau galime kalbėti ir apie karjeros galimybes įgyjant daugiau patirties ir keičiant pozicijas kompanijose: projektų, komandų vadovų, naujų produktų kūrimo inžinierių (R&D) atlyginimai dar didesni“, – sako A. Francas.

• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.
• Pavasarį skubėti keisti padangų nebūtina.
• Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
• Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
• Ginkluotės gamykla žengia į naują etapą: kulkų gamyba tampa savarankiška.
• Kaip persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
• Vaikų miego problemos – ką daryti? Psichologės rekomendacijos.
• Ar tikrai dantų implantas gali tarnauti visą gyvenimą?
• Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
• Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime.
• Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
• Ilgaamžiškumo sąlyga – kokybiškas miegas: kaip sau padėti?
• A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
• Kaziuko mugėje – tikras tautų katilas: lankėsi ir tolimesnių šalių gyventojai.
• Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
• Moterys „vyriškose“ profesijose – jungia laidus ir laužo stereotipus.
• Du mitai apie hibridinius automobilius, kurie vis dar gajūs.
• Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
• Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas: L. Keraičio patarimai.
• Artėjant potvyniui: ko imtis, kad namai kuo mažiau nukentėtų.
• Ne kiekvienas butas – gera investicija: kas lemia kainos augimą.
• Viena kiaulienos nugarinė – trys patiekalai: taupu, tvaru ir paprasta.
• Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo.
• Žygimantas Mauricas. Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?
• Sukčiai vis įžūlesni: imituoja realių verslo įmonių platformas internete.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136