Karantiną kultūros įstaigos išnaudoja atsinaujinimui

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir kitos šalies miestų kultūros įstaigos užsitęsusį karantiną išnaudoja rekonstrukcijos darbams ir naujų technologinių sprendimų diegimui.

Kultūros įstaigų atstovai viliasi, kad galiausiai po ilgo laiko žiūrovams atvėrę duris, galės juos maloniai nustebinti naujomis salėmis, naujomis žiūrovų aptarnavimo erdvėmis, geresne vaizdo ir garso kokybe, kas leis dar labiau mėgautis išsiilgtais renginiais.

Nauji potyriai žiūrovams

LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis tikisi, kad rudenį prasidėsiantis 82-asis sezonas žiūrovams galės padovanoti daug išsiilgtų emocijų. Dėl pandemijos ir dėl rekonstrukcijos duris ilgam užvėręs teatras dienai, kai žiūrovai vėl galės suplūsti į teatro salę, ruošiasi itin atsakingai ir kruopščiai.

Režisieriai ir aktoriai naujajam sezonui rengia premjeras. Teatre rekonstrukcijos metu buvo pastatytos dvi naujos salės: Naujoji salė (apie 370 vietų) ir Mažoji salė (120 vietų). Jose bus įdiegtos modernios garso, apšvietimo ir scenos mechanizmų sistemos, naujas interjeras ir akustiniai sprendiniai padės teatro gerbėjams pajusti dar didesnį įspūdį ir malonumą stebint tai, kas vyksta scenoje. Drauge naujovės režisieriams, scenografams, kompozitoriams ir vaizdo projekcijų kūrėjams atvers daugiau technologinių galimybių kūrybinėms idėjoms įgyvendinti.

„Šiandien planuodami LNDT rudens repertuarą turime daugybę nežinomųjų ir beveik nieko tikro. Ar teatrų salės atvers duris? Kokiu atstumu turės sėdėti žiūrovai ir kiek jų tilps? Ar pakaks finansavimo? Ar rudenį grįš virusas? Tačiau privalome išlaikyti sveiką protą ir ruoštis naujiems sezonams. Tą aktyviai ir darome. Kol rengiamos premjeros, visu pajėgumu vykdoma ir teatro rekonstrukcija. Naujose salėse suprojektuotos ir integruotos modernios scenos mechanizacijos, meninio apšvietimo, įgarsinimo ir vaizdo sistemos, kurios ir režisieriams, ir aktoriams atvers naujų galimybių, o žiūrovams suteiks įspūdingas patirtis. Šiais metais pakviesime į mažiausiai dvi premjeras Naujoje salėje. Viena iš jų – Mariaus Ivaškevičiaus „Miegantys“, režisierius Oskaras Koršunovas, o antroji – tarptautinė premjera su garsių užsienio kūrėjų vardais pagal gerai mums žinomą kūrinį, tačiau daugiau informacijos kol kas neatskleisime“, – pasakoja M. Budraitis.

Moderniausi sprendimai, išlaikant paveldo autentiškumą

Apšvietimo, garso sistemų ir kitų scenos technologijų atnaujinimo darbus teatre įgyvendinančios įmonės „Sonus exsertus“ vadovas Edmundas Žižys neslepia, kad šis projektas pareikalavo ypatingai daug dėmesio, pastangų ir inžinerinių resursų. Visų pirma todėl, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastatas – kultūros paveldo objektas. Technologams reikėjo pasiūlyti tokius sprendimus, kurie tiktų autentiškai aplinkai ir jai nepakenktų.

„Reikėjo pasukti galvą, kaip pritaikyti modernius sprendimus, kurie netrukdytų jau įdiegtoms inžinerinėms sistemoms, ir būtų kiek įmanoma labiau integruoti į bendrą patalpos interjerą. Rezultatu, neabejoju, bus patenkinti visi. Pavyzdžiui, dėl naujų mechanizuotų žiūrovinių tribūnų technologijų Naujojoje salėje teatro scena bus itin universali. Suskleidus ją aktoriai galės laisvai judėti tarp žiūrovų, kurie galės pasijusti ne tik vaidinimo stebėtojais, bet ir jo dalyviais. Nauja, aukštos kokybės įgarsinimo sistema užtikrins, kad žiūrovus, nesvarbu, kur jie besėdėtų, pasiektų kiekvienas, net ir intymiausiai ištartas aktorių žodis“, – apie teatro renovacijos darbus pasakoja E. Žižys.

Naujasis Druskininkų kultūros centras stebins garso kokybe

Žiūrovų pasitenkinimas ir daugiau išraiškos priemonių menininkams – vieni pagrindinių baigiamo statyti naujojo Druskininkų kultūros centro tikslų. Siekiant juos įgyvendinti, diegiamos šiuo metu pasaulyje moderniausios sistemos.

Daugiau nei 8 tūkst. kv. metrų ploto, beveik 2000 žiūrovų talpinsiantis kultūros centras pasižymės universalumu. Pavyzdžiui, organizuojant didelius renginius, visos trys centro salės, vaizdo projekcijų ir įgarsinimo transliacijomis bus sujungtos į vieną didelę erdvę. Taip kurorto kultūros centras galės būti lengvai pritaikomas skirtingoms meno rūšims ir įvairios apimties renginiams.

Kaip tik šiuo metu Didžiojoje kultūros centro salėje diegiama akustinės aplinkos pokyčio sistema, kuri vieno mygtuko spustelėjimu leis patalpos akustiką pritaikyti prie konkretaus atliekamo muzikinio žanro – simfoninio orkestro atliekamų kūrinių ar teatrinių pasirodymų.

Pasak E. Žižio, be geros akustikos, kuri menininkams ir žiūrovams yra vienas iš prioritetų, Druskininkų kultūros centras išsiskirs ir integruotomis inovatyviomis apšvietimo, vaizdo, konferencijų sprendimų sistemomis ir bus technologiškai viena inovatyviausių kultūros įstaigų visoje Lietuvoje.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas neabejoja, kad naujas modernus kultūros centro kompleksas atvers didesnes tarptautines galimybes ir perspektyvas, siekiant kultūrinį kurorto gyvenimą bei aktyvų kultūrinį turizmą pakelti į tarptautinį lygį.

„Druskininkai turi ilgametes kultūros tradicijas – kurorto kultūrinis gyvenimas labai intensyvus. Žinoma, pandemija diktuoja savo taisykles, tačiau neabejoju, kad suvaldžius pandemiją viskas ne tik grįš į savo vietas, bet kultūrinis gyvenimas taps dar intensyvesnis, nes žmonės – ir Lietuvos, ir užsienio turistai, yra pasiilgę pramogų, koncertų, spektaklių. Įrengus modernų Kultūros centrą galėsime jiems pasiūlyti dar įvairesnį kultūrinių renginių spektrą. Druskininkuose visa masiniams renginiams reikalinga infrastruktūra šiandien jau sukurta: išspręsti maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio praleidimo, automobilių stovėjimo bei kiti klausimai, o naujasis Kultūros centras darniai įsilies ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę kultūros infrastruktūrą“, – sako R. Malinauskas.

Kultūros ateitis – naujausios technologijos

Teatrams, koncertų ir kino salėms, kultūros ir konferencijų centrams naujausius sceninių technologijų sprendimus diegiančios įmonės „Sonus exsertus“ vadovas E. Žižys įsitikinęs, kad, siekdamos prisitaikyti prie kintančių publikos lūkesčių ir poreikių, šalies kultūros įstaigos privalo žingsniuoti koja kojon su naujausiomis technologijomis.

„Karantinas privertė, o tuo pačiu ir suteikė galimybę į meną pasižiūrėti kitu kampu – buvome pakviesti koncertus ir spektaklius stebėti per kompiuterio ekraną. Ar taip bus ir pasibaigus karantinui? Ar menas kelsis į virtualią erdvę, o gal ji bus hibridinė ir ko reikės, kad transformacija būtų sklandi, kokybiška ir įtraukianti? Džiaugiuosi, kad Lietuvos kultūros įstaigos kelia sau šiuos klausimus ir jau dabar ruošiasi tam, kad į sales grįžusiems žiūrovams galėtų pasiūlyti pačią geriausią patirtį. Svarbu investuoti į inovacijas, kurios bus patrauklios ir įdomios ne tik mums, bet ir ateities kartoms“, – sako E. Žižys.

Įrangą, kuri šiuo metu diegiama Nacionaliniame dramos teatre, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ar Druskininkų kultūros centre, jau naudoja tokios pasaulinio garso kultūros įstaigos kaip Maskvos didysis teatras, Dublino konferencijų centras „Dublin Docklands“, Duke Ellington menų akademija Vašingtone, Svetlanovo vardo koncertų salė Maskvoje, „Cirque du Soleil“ šou Las Vegase.

• NVSC priminimas apie legioneliozės profilaktiką.
• Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai.
• 8 miego valandos ir kiti mitai: viskas daug paprasčiau.
• Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
• Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
• Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
• Keturių dienų darbo savaitė Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai.
• Investuoti siūlo nuomonės formuotojas ar sukčius: kaip atpažinti?
• Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
• Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
• ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
• Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
• Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
• Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
• Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
• Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
• Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
• Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė.
• Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita.
• Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
• Ekspertas pataria, kaip sureguliuoti televizorių sporto varžybų transliacijoms.
• 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
• LED televizoriai.
• Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
• Vasara – kelionių metas: kaip sumažinti elektromobilio energijos sąnaudas?
• Laikas išmokti gyventi naujojo klimato sąlygomis.
• „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
• Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
• Baltieji hakeriai – kas jie ir kuo gali būti naudingi?
• Vairavimo tendencijos: kokie vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų.
• Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
• Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
• Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas.
• Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
• Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
• Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
• Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
• RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
• LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
• Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8