Karantiną kultūros įstaigos išnaudoja atsinaujinimui

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir kitos šalies miestų kultūros įstaigos užsitęsusį karantiną išnaudoja rekonstrukcijos darbams ir naujų technologinių sprendimų diegimui.

Kultūros įstaigų atstovai viliasi, kad galiausiai po ilgo laiko žiūrovams atvėrę duris, galės juos maloniai nustebinti naujomis salėmis, naujomis žiūrovų aptarnavimo erdvėmis, geresne vaizdo ir garso kokybe, kas leis dar labiau mėgautis išsiilgtais renginiais.

Nauji potyriai žiūrovams

LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis tikisi, kad rudenį prasidėsiantis 82-asis sezonas žiūrovams galės padovanoti daug išsiilgtų emocijų. Dėl pandemijos ir dėl rekonstrukcijos duris ilgam užvėręs teatras dienai, kai žiūrovai vėl galės suplūsti į teatro salę, ruošiasi itin atsakingai ir kruopščiai.

Režisieriai ir aktoriai naujajam sezonui rengia premjeras. Teatre rekonstrukcijos metu buvo pastatytos dvi naujos salės: Naujoji salė (apie 370 vietų) ir Mažoji salė (120 vietų). Jose bus įdiegtos modernios garso, apšvietimo ir scenos mechanizmų sistemos, naujas interjeras ir akustiniai sprendiniai padės teatro gerbėjams pajusti dar didesnį įspūdį ir malonumą stebint tai, kas vyksta scenoje. Drauge naujovės režisieriams, scenografams, kompozitoriams ir vaizdo projekcijų kūrėjams atvers daugiau technologinių galimybių kūrybinėms idėjoms įgyvendinti.

„Šiandien planuodami LNDT rudens repertuarą turime daugybę nežinomųjų ir beveik nieko tikro. Ar teatrų salės atvers duris? Kokiu atstumu turės sėdėti žiūrovai ir kiek jų tilps? Ar pakaks finansavimo? Ar rudenį grįš virusas? Tačiau privalome išlaikyti sveiką protą ir ruoštis naujiems sezonams. Tą aktyviai ir darome. Kol rengiamos premjeros, visu pajėgumu vykdoma ir teatro rekonstrukcija. Naujose salėse suprojektuotos ir integruotos modernios scenos mechanizacijos, meninio apšvietimo, įgarsinimo ir vaizdo sistemos, kurios ir režisieriams, ir aktoriams atvers naujų galimybių, o žiūrovams suteiks įspūdingas patirtis. Šiais metais pakviesime į mažiausiai dvi premjeras Naujoje salėje. Viena iš jų – Mariaus Ivaškevičiaus „Miegantys“, režisierius Oskaras Koršunovas, o antroji – tarptautinė premjera su garsių užsienio kūrėjų vardais pagal gerai mums žinomą kūrinį, tačiau daugiau informacijos kol kas neatskleisime“, – pasakoja M. Budraitis.

Moderniausi sprendimai, išlaikant paveldo autentiškumą

Apšvietimo, garso sistemų ir kitų scenos technologijų atnaujinimo darbus teatre įgyvendinančios įmonės „Sonus exsertus“ vadovas Edmundas Žižys neslepia, kad šis projektas pareikalavo ypatingai daug dėmesio, pastangų ir inžinerinių resursų. Visų pirma todėl, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastatas – kultūros paveldo objektas. Technologams reikėjo pasiūlyti tokius sprendimus, kurie tiktų autentiškai aplinkai ir jai nepakenktų.

„Reikėjo pasukti galvą, kaip pritaikyti modernius sprendimus, kurie netrukdytų jau įdiegtoms inžinerinėms sistemoms, ir būtų kiek įmanoma labiau integruoti į bendrą patalpos interjerą. Rezultatu, neabejoju, bus patenkinti visi. Pavyzdžiui, dėl naujų mechanizuotų žiūrovinių tribūnų technologijų Naujojoje salėje teatro scena bus itin universali. Suskleidus ją aktoriai galės laisvai judėti tarp žiūrovų, kurie galės pasijusti ne tik vaidinimo stebėtojais, bet ir jo dalyviais. Nauja, aukštos kokybės įgarsinimo sistema užtikrins, kad žiūrovus, nesvarbu, kur jie besėdėtų, pasiektų kiekvienas, net ir intymiausiai ištartas aktorių žodis“, – apie teatro renovacijos darbus pasakoja E. Žižys.

Naujasis Druskininkų kultūros centras stebins garso kokybe

Žiūrovų pasitenkinimas ir daugiau išraiškos priemonių menininkams – vieni pagrindinių baigiamo statyti naujojo Druskininkų kultūros centro tikslų. Siekiant juos įgyvendinti, diegiamos šiuo metu pasaulyje moderniausios sistemos.

Daugiau nei 8 tūkst. kv. metrų ploto, beveik 2000 žiūrovų talpinsiantis kultūros centras pasižymės universalumu. Pavyzdžiui, organizuojant didelius renginius, visos trys centro salės, vaizdo projekcijų ir įgarsinimo transliacijomis bus sujungtos į vieną didelę erdvę. Taip kurorto kultūros centras galės būti lengvai pritaikomas skirtingoms meno rūšims ir įvairios apimties renginiams.

Kaip tik šiuo metu Didžiojoje kultūros centro salėje diegiama akustinės aplinkos pokyčio sistema, kuri vieno mygtuko spustelėjimu leis patalpos akustiką pritaikyti prie konkretaus atliekamo muzikinio žanro – simfoninio orkestro atliekamų kūrinių ar teatrinių pasirodymų.

Pasak E. Žižio, be geros akustikos, kuri menininkams ir žiūrovams yra vienas iš prioritetų, Druskininkų kultūros centras išsiskirs ir integruotomis inovatyviomis apšvietimo, vaizdo, konferencijų sprendimų sistemomis ir bus technologiškai viena inovatyviausių kultūros įstaigų visoje Lietuvoje.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas neabejoja, kad naujas modernus kultūros centro kompleksas atvers didesnes tarptautines galimybes ir perspektyvas, siekiant kultūrinį kurorto gyvenimą bei aktyvų kultūrinį turizmą pakelti į tarptautinį lygį.

„Druskininkai turi ilgametes kultūros tradicijas – kurorto kultūrinis gyvenimas labai intensyvus. Žinoma, pandemija diktuoja savo taisykles, tačiau neabejoju, kad suvaldžius pandemiją viskas ne tik grįš į savo vietas, bet kultūrinis gyvenimas taps dar intensyvesnis, nes žmonės – ir Lietuvos, ir užsienio turistai, yra pasiilgę pramogų, koncertų, spektaklių. Įrengus modernų Kultūros centrą galėsime jiems pasiūlyti dar įvairesnį kultūrinių renginių spektrą. Druskininkuose visa masiniams renginiams reikalinga infrastruktūra šiandien jau sukurta: išspręsti maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio praleidimo, automobilių stovėjimo bei kiti klausimai, o naujasis Kultūros centras darniai įsilies ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę kultūros infrastruktūrą“, – sako R. Malinauskas.

Kultūros ateitis – naujausios technologijos

Teatrams, koncertų ir kino salėms, kultūros ir konferencijų centrams naujausius sceninių technologijų sprendimus diegiančios įmonės „Sonus exsertus“ vadovas E. Žižys įsitikinęs, kad, siekdamos prisitaikyti prie kintančių publikos lūkesčių ir poreikių, šalies kultūros įstaigos privalo žingsniuoti koja kojon su naujausiomis technologijomis.

„Karantinas privertė, o tuo pačiu ir suteikė galimybę į meną pasižiūrėti kitu kampu – buvome pakviesti koncertus ir spektaklius stebėti per kompiuterio ekraną. Ar taip bus ir pasibaigus karantinui? Ar menas kelsis į virtualią erdvę, o gal ji bus hibridinė ir ko reikės, kad transformacija būtų sklandi, kokybiška ir įtraukianti? Džiaugiuosi, kad Lietuvos kultūros įstaigos kelia sau šiuos klausimus ir jau dabar ruošiasi tam, kad į sales grįžusiems žiūrovams galėtų pasiūlyti pačią geriausią patirtį. Svarbu investuoti į inovacijas, kurios bus patrauklios ir įdomios ne tik mums, bet ir ateities kartoms“, – sako E. Žižys.

Įrangą, kuri šiuo metu diegiama Nacionaliniame dramos teatre, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ar Druskininkų kultūros centre, jau naudoja tokios pasaulinio garso kultūros įstaigos kaip Maskvos didysis teatras, Dublino konferencijų centras „Dublin Docklands“, Duke Ellington menų akademija Vašingtone, Svetlanovo vardo koncertų salė Maskvoje, „Cirque du Soleil“ šou Las Vegase.

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9