Kaip technologijos padeda kūrėjams užsidirbti, o gerbėjams – mėgautis turiniu?

Internete tiek daug pramoginio, edukacinio, naujienų turinio, kurio net ieškoti nereikia – labai dažnai jis pats mus susiranda. Kai visko tiek daug, lengva šią gausą priimti kaip savaime suprantamą, ir pamiršti, kad visa tai kažkas turi sukurti, o šis procesas kainuoja.

Galimybė kūrėjams užsidirbti – opus iššūkis, kurį technologijų atstovai bando spręsti rėmimo platformomis, prenumeratomis ar virtualiais arbatpinigiais.

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, apžvelgė platformas kūrėjams remti.

Kaip veikia „Twitter Tip Jar“

Apie panašų sprendimą „Twitter“ užuominas laidė jau senokai. Tačiau nebuvo iki galo aišku, kaip tai veiks. Aktyvavus funkciją „Tip Jar“, vartotojo profilyje atsiras papildomas mygtukas, kurį paspaudę sekėjai galės skirti kūrėjui tam tikrą pinigų sumą. „Twitter“ šį įrankį integravo ir su kitomis platformomis. Pavyzdžiui, virtualių arbatpinigių palikti bus galima pasitelkus ir trečiųjų šalių sprendimus, tokius kaip „Bandcamp“, „Patreon“ ar „PayPal“.

Tokio sprendimo „Twitter“ vartotojai laukė jau seniai. Nors socialinis tinklas turi daugiau nei 350 mln. aktyvių vartotojų, monetizacija čia labai sudėtinga. Dėl to platformos kūrėjai neišvengiamai turėjo imtis veiksmų, kurie padėtų apsisaugoti nuo galimo kūrėjų išsiskirstymo po kitas platformas. Beje, kartu su „Tip Jar“ ruošiama ir dar viena įdomi funkcija – „Super Follow“. Ji leis tapti „supersekėjais“ ir už 4,99 dolerių per mėnesį gauti prieigą prie papildomų kūrėjo įrašų ir kito turinio.

Paramos kūrėjams platforma „Patreon“

Be jokios abejonės, žinomiausia paramos kūrėjams platforma šiuo metu yra „Patreon“. Kūrėjas čia susikuria paskyrą ir pakviečia prie jos prisijungti savo auditoriją. Platforma veikia prenumeratos principu. Tai reiškia, kad tapę kažkieno sekėju arba kitaip – patronu, jūs įsipareigojate kas mėnesį jam skirti tam tikrą pinigų sumą. Prenumeratą, žinoma, bet kada galima nutraukti.

Paprastai kūrėjai auditorijai siūlo rinktis iš kelių paramos lygių. Tarkime, skirti galite simbolinę sumą – dolerio ar trijų. Aukščiausias paramos lygis gali siekti ir keliolika dolerių. Kuo daugiau pinigų skiriate, tuo daugiau privalumų gaunate. Paprastai tai būna anksčiau pasirodantis ar išskirtinis turinys, informacija apie tai, prie ko kūrėjas dirba dabar, ar net galimybė pačiam įsitraukti į kūrybinį procesą.

Panašu, kad toks modelis sulaukė abipusių – tiek kūrėjų, tiek auditorijos – simpatijų. Tai patvirtina ir skaičiai. Platforma šiuo metu naudojasi apie 187 000 kūrėjų, kuriuos remia apie 6 mln. patronų – trigubai daugiau nei prieš trejus metus. Pernai „Patreon“ platformoje iš viso buvo išdalinta arti milijardo dolerių.

„YouTube“ narystės programa

Įdomu tai, kad platforma „Patreon“ naudojasi gana didelė dalis „YouTube“ kūrėjų. Nieko nuostabaus. Statistika rodo, kad kiek daugiau nei ketvirtis šios platformas naudotojų yra būtent vaizdo įrašų kūrėjai. Be abejo, „YouTube“ ir „Google“ visados siekia išvengti trečiųjų šalių įsiterpimo. Taip ir atsirado „YouTube“ narystės (angl. YouTube Channel Membership) programa. Tikriausiai pastebėjote, kad kai kurie šio socialinio tinklo kanalai šalia mygtuko „Prenumeruoti“ (angl. Subscribe) turi ir dar vieną, pavadintą „Prisijungti“ (angl. Join). Šią funkciją „YouTube“ pirmą kartą pristatė prieš trejus metus. Veikia ji labai panašiu principu kaip ir „Patreon“.

„YouTube“ narystę sunkiau pradėti, bet kiek paprasčiau tęsti. Visų pirma, tokia galimybe susidomėjęs kūrėjas turi tapti „YouTube“ partnerio programos (angl. YouTube partner) dalimi. Taip pat privalu turėti bent 1000 prenumeratorių bei kurti draugišką, t.y. kuo mažiau demonetizuotą, ir ne vaikams skirtą turinį. „YouTube“ patvirtinus paraišką, galima sukurti savo paramos lygius, dalinti auditorijai specialius ženkliukus, rašyti tik rėmėjams skirtas žinutes, rengti privačias gyvas transliacijas bei kurti papildomą turinį. Kanalams, kurie nenori administruoti papildomos paskyros, „YouTube“ narystė – puikus sprendimas. Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad „YouTube“ pasiima net 30 proc. visos gautos paramos.

Lietuviškoji programa „Contribee“

Į paramos kūrėjams platformų rinką pakankamai neseniai žengė ir lietuviai. „Contribee“ pavadintas puslapis savo veikimo principu labiausiai primena „Patreon“. Startuolio komanda tikisi tapti lygiaverčiais pastarosios konkurentais, siūlydami didesnį ir lankstesnį paslaugų paketą. Platforma veikia jau aptartu paramos lygių principu – kuo daugiau pinigų skiriate, tuo daugiau papildomo turinio gaunate.

Įdomu tai, kad „Contribee“ sugeba pritraukti ne tik vaizdo įrašų ar tinklalaidžių kūrėjus, bet ir rašančius žmones, dizainerius ar netgi gyvūnų prieglaudas. Dar vienas lietuviškos sistemos privalumas – skirtingai nei „Patreon“, čia įmanoma vienkartinė parama. Rėmėjams visai nebūtina tapti prenumeratoriais. Norimą sumą galima skirti be jokių ilgalaikių įsipareigojimų. Galų gale, pačius kūrėjus labiausiai vilioti turėtų tai, kad platforma neima iš jų jokio komisinio mokesčio. Jis priskaičiuojamas rėmėjui skiriant pinigus. Kuo parama didesnė – tuo mokesčio procentas mažesnis.

Augančios paramos kūrėjams alternatyvos

Apie finansinį interneto kūrėjų įvertinimą diskutuojama jau pakankamai ilgai. Kaip ir kitus skaitmeninius procesus, šią diskusiją dar labiau paspartino pandemija. Daugybei kūrėjų, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su internetu, pradingo praktiškai visi pajamų šaltiniai. Jie turėjo ieškoti alternatyvų. Kai kas atidarė savo „Patreon“, kiti pradėjo kurti tinklalaides, rengė tiesiogines transliacijas socialiniuose tinkluose. Natūralu, kad kūrėjai pradėjo intensyviau galvoti apie tai, kaip išplėsti monetizacijos galimybes.

Daug jų persikėlė į „Twitch“. Nors ši platforma labiausiai orientuota į žaidimų mėgėjus, ją išbando ir kitų sričių kūrėjai. Pavyzdžiui, muzikantai, mokymų vedėjai ar net medžio drožėjai. Turinys čia monetizuojamas žiūrovams tampant prenumeratoriais, t. y. kas mėnesį skiriant po tam tikrą pinigų sumą. „Twitch“ šiuo metu išgyvena tikrą pakilimą. Per pastaruosius dvejus metus reguliarių jo vartotojų skaičius išaugo pustrečio karto.

Padėti kūrėjams bando ir jau egzistuojančios platformos. „Apple“ visai neseniai paskelbė apie naują tinklalaidžių platformą. Vartotojai čia mokės mėnesinį prenumeratos mokestį, o surinktų pajamų pyragas bus dalinamas kūrėjams. Ko gero, panašių pavyzdžių, laikui bėgant, pamatysime vis daugiau. Tokių iniciatyvų tikslas vienas – suteikti žmonėms galimybę visiškai atsidėti kūrybinei veiklai.

• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
• 5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos.
• Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
• Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.
• Euro ir dolerio kurso paritetas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis.
• Įsigaliojo SIM kortelių registravimo reikalavimas: viskas, ką reikia žinoti.
• RRT įspėjo Telią dėl įpareigojimų nevykdymo.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Daugelyje naujų automobilių Lietuvoje veiks tiktai šios bendrovės internetas.
• Taikant ES sankcijas, blokuojami 36 IP adresai ir 621 interneto svetainė.
• Teismas patvirtino Telecentro teikiamų LRT siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.
• Draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą.
• Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
• 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
• KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu.
• 5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima.
• Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?
• Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: kartais žmonių pastangos nueina perniek.
• „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą.
• Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: infrastruktūros spragos stabdo pažangą?
• Dėl vasarinių padangų nebegalioja automobilio techninė apžiūra ir draudimas.
• Technologijų herojai: kaip telefonai ir kiti prietaisai gelbėja žmonių gyvybes?
• Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?
• Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino.
• Slaugytojai konsultuodami galės pratęsti paskirtą gydymą receptiniais vaistais.
• Kaip išvengti klaidų renkantis pirmąjį būstą?
• Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
• Pasakė, kam orgazmas yra naudingiausias: sumažina tikimybę susirgti vėžiu.
• Milijonierius po savaitės: kaip laimėjus loterijoje neprarasti šalto proto.
• Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9