Karščio pavojus augintiniams: kaip automobilyje turėtų keliauti keturkojai

Karštomis vasaros dienomis Lietuvos keliuose vis dažniau galima pamatyti kartu su šeimininkais automobiliu keliaujančius ir jų augintinius.

Draudikai atkreipė dėmesį netinkamai automobilyje vežami gyvūnai kelia pavojų ir gali tapti skaudaus eismo įvykio priežastimi, todėl būtina pasirūpinti tinkamu jų keliavimu. Tuo tarpu veterinarijos gydytoja pabrėžė, kad augintinius lygiai taip pat kaip žmones kelionėse būtina saugoti nuo perkaitimo.

„Tyrimas parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų augina šunis. Toks pat procentas šunų šeimininkų mėgsta juos vedžioti ir kartu su augintiniu leisti laiką, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių vasarą keliaudami automobiliu augintinius vežasi kartu“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Ji pabrėžia, kad šunų saugumu automobilyje privalu rūpintis visada, tačiau vasarą transporto priemonėje keliaujantiems augintiniams reikalingas ypatingas dėmesys. „Vienas dažniausių šunų negalavimų užklupus karščiams yra perkaitimas. Net trumpam, oro temperatūrai įkaitus aukščiau 24-25 laipsnių šilumos, šuns negalima palikti transporto priemonės salone. Šeimininkas palikdamas praveria langus, tačiau nepraėjus nei 10 minučių automobilyje temperatūra įkais dešimčia, o kartais ir daugiau laipsnių. Tuomet atsiranda šilumos smūgio rizika”, – tvirtina A. Taraitienė.

Pasak klinikos „PetCity“ veterinarijos gydytojos Rugilės Ivoškaitės, augintinius nuo karščio reikia saugoti ypatingai, nes jo poveikis šunims ir kitiems naminiams gyvūnams juntamas netgi greičiau nei žmonėms. „Aukšta temperatūra automobilyje pavojinga, nes gyvūnas neturi vėsesnės vietos, kurioje galėtų pasislėpti nuo karščio. Jei šeimininkai palieka šunį vieną automobilyje, gyvūnas nespėja vėsintis, jo kūno temperatūra kyla ir prasideda perkaitimo procesai. Kuo ilgiau jie trunka, tuo didesnė tikimybė, kad jų padariniai bus nebeatstatomi. Esant itin aukštai 41.2°C - 42.7°C temperatūrai, atsiranda daugybiniai, negrįžtami organų pažeidimai“, – kalba veterinarijos gydytoja.

Pasak jos, augintiniui perkaitimas gali baigtis net mirtimi. Pastebėjus pasikeitusį šuns elgesį: energingumo sumažėjimą, vangumą, stiprų lekavimą, sutrikusią koordinaciją, viduriavimą, vėmimą ar ryškiai rožines gleives,

būtina kuo operatyviau gyvūną atvėsinti vandeniu ir kreiptis pagalbos į medikus. Jei gyvūno kūno temperatūra nepakyla itin aukštai, dažnu atveju gyvūnai pasveiksta paskyrus tinkamą gydymą.

R. Ivoškaitė pabrėžia, kad pastarosiomis dienomis pacientai į veterinarijos kliniką dažniau atvyksta dėl karščio sukelto vangumo ir apetito stokos, tačiau perkaitusių gyvūnų skaičius, palyginus su ankstesniais metais, yra sumažėjęs. „Tikėtina, kad dėl augančio šeimininkų sąmoningumo ir žinių, kas nutinka gyvūnui palikus jį karštoje vietoje ilgesnį laiką, šią vasarą sulaukiame mažiau nuo perkaitimo kenčiančių augintinių. Žmonės išties domisi tinkamomis sąlygomis gyvūnų transportavimui. Šeimininkai rūpinasi augintinių saugumu karštomis vasaros dienomis ir drąsiau naudoja jų vėsinimui skirtas priemones – kilimėlius, liemenes, žaislus”, – sako R. Ivoškaitė.

Pasak veterinarijos gydytojos, karščių metu šeimininkai pastebi sumažėjusį apetitą bei aktyvumą, kurie dažnu atveju atsistato temperatūrai nukritus. Jos teigimu, įprastai dėl to nieko daryti nereikia, tik gyvūnui padėti atsivėsinti.

„Kondicionierius gali apsaugoti šunis nuo perkaitimo, sumažindamas aplinkos temperatūrą automobilyje. Tačiau jautriems, kvėpavimo takų susirgimų turintiems šunims oro kondicionierius gali sukelti ir nemažai rūpesčių. Gyvūnai, kaip ir žmonės, dėl per didelės temperatūrų kaitos ar dėl pernelyg šalto oro gali peršalti. Lengvas peršalimas dažnu atveju praeina savaime ir nereikalauja gydymo, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai peršalimas perauga į ūmias infekcijas, kurios reikalauja intensyvaus gyvūno gydymo”, – pasakoja R. Ivoškaitė.

Gydytoja, kalbėdama apie karščius, primena, jog, kaip ir žmogui, taip ir mūsų mylimam keturkojui, ypatingai reikalingas švarus geriamas vanduo. Reikėtų juo pasirūpinti ne tik būnant namuose, bet ir išvykų ar kelionių metu.

„Išvykus į kelionę su augintiniu automobiliu nepamirškite sustoti ir leisti gyvūnui pasivaikščioti, nepalikti jo automobilyje karštomis dienomis“, – pataria gydytoja. R. Ivoškaitė rekomenduoja gyvūno gausiai nešerti prieš kelionę, nes taip galima išvengti pykinimo kelionės metu.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148