Naujienos

Scenografė Birutė Ukrinaitė apie Undinės apdarą be žuvies uodegos

2022-01-26 09:00:15

Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė teatre kartu su režisieriumi Gyčiu Padegimu dirba jau beveik ketvirtį amžiaus ir vizualiai yra apipavidalinusi daugiau nei 50 spektaklių.

Publika su nekantrumu laukia, kokia bus šių menininkų kuriama retai Lietuvoje statyta Antoníno Dvořáko opera „Undinė“. Susidomėjusieji vasario 25–27 dienomis laukiami Klaipėdos Žvejų rūmuose, kur jie galės tris vakarus iš eilės stebėti operos premjeras, sėdėdami saugiu atstumu ir su privalomais respiratoriais.

Belaukiant premjeros B. Ukrinaitė pasakoja apie spektaklio vizualinius elementus: „nei nuogą, nei apsirengusią“ Undinę, perukus, tiksliai perteikiančius veikėjų dvasinius išgyvenimus, ir scenovaizdį papildančias vaizdo projekcijas, panardinančias publiką po vandeniu.

Nuo ko prasideda scenografijos kūrimas? Gal nuo libreto skaitymo?

Kone sakralus momentas: paimti į rankas libretą pirmą kartą, atsiversti ir perskaityti pirmą lapą. Labai atsakingai kaupiuosi šiam momentui, nes su kokiu jausmu tai padarysiu, taip ir seksis kurti, tokia ji ir užgims. Kokia nuotaika tąkart užplūs, koks apims jausmas – tokia scenografija kūriniui ir bus sukurta. Esu jausmo žmogus! Nuo to pirmo nebylaus susitikimo su libretu užgimsta kone visos idėjos.

Ir, aišku, svarbu, kas kūrinio režisierius. Su „Undinės“ režisieriumi Gyčiu Padegimu bendradarbiaujame jau daug metų. „Undinės“ scenografiją pirmą kartą aptarėme besisvečiuodami jo sodyboje Dzūkijos miške – pavėsinėje, ant lieptelio ežere. Diskutavome, aptardami kiekvieną libreto lapelį. Beieškodama tinkamo įvaizdžio, atsiprašiusi gamtos, kūrybiniais tikslais nuskyniau vieną vandens lelijos žiedą ir iš jos padariau nuostabius karolius, kuriais papuošiau režisierių. Iš tokių pokalbių, žmogiško bendravimo gimsta bendras supratimas, nusigludina nuomonių skirtumai, atsiranda bendri vardikliai. Po šio susitikimo nieko nedariau visą vasarą: tarsi nešiojausi savo pajautimą širdyje bei kovojau su vaizdiniais iš seniai matytų animacinių filmų vaikams (juokiasi). Rudenį lankydamasi KVMT netikėtai išgirdau, kad jau kitą dieną su režisieriumi galime pristatyti spektaklio koncepciją... O, geras, pamaniau... Kad aš nieko neturiu materialaus...

Kelis mėnesius nešiojusi šias mintis galvoje pagaliau išskubėjau į dirbtuves ir atrodė, kad rankos pačios pradeda dirbti, o galva planuoja, smegenys skaičiuoja. Taip ir atsirado scenos viduryje esantis Raganos Burtininkės ratas arba arka be pabaigos ir pradžios. Pagrindinę dekoracija kurs Vilniuje dirbanti komanda: Romualdas Pupkevičius ir jungtinės pajėgos. Ši arka tarsi simbolizuoja mūsų gyvybės ratą, elementarų žmogaus norą neatsižvelgti į savo realias galimybes, nesidžiaugti savo galimybėmis ir išskirtiniais bruožais, priešingai – stengtis virsti tuo kitu, neva geriau atrodančiu ar gyvenančiu. Ar tas virsmas „kitu“ iš tiesų būtinas? Gal reikėtų grįžti į save ir bandyti tapti pačia geriausia savo paties versija?‚„Undinės“ scenografija užgimė vienu ypu, be jokių abejonių ir korekcijų. Statant kitus spektaklius, kartais turėdavau net keturis scenografijos variantus. Kita vertus, norint „tilpti“ į sąmatą, scenografinius sumanymus teko 30–40 proc. sumažinti (juokiasi), bet pirminė idėja liko.

Pristatyme minėjote, kad pirmame veiksme scenografija atspindės mums artimą pajūrio gamtą, o antrame – pasaulį vienodinančią urbanizaciją.

Tai buvo G. Padegimo noras. Noriu, kad operos „Undinė“ publika pasijustų tarsi panirusi po vandeniu: kad nustebtų, jog yra vandenyje, tačiau nėra šlapi. Kad pasimatuotų tą jausmą. Tam pasitelksime ne vien dekoracijas. Mums talkins vaizdo projekcijos, šviesos. Vandens iliuziją kurs net sceniniai kostiumai. Scenoje išvysime metalines pastolių konstrukcijas, kurios rėš ne tik akis, bet ir širdis. Jas atlieps akis rėžiantis Undinės kostiumas: jis tarsi pabrėš nenatūralų žuvies virsmą žmogumi.

Pastatymas kalbės apie ekologiją. Nors ši frazė mums jau tampa nuvalkiota, bet ji būtina. Turime atkreipti dėmesį į gamtos niokojimą, priminti, kad net iš antrinių žaliavų, jas perdirbus, gali gimti dekoracijos. Dalis kostiumams naudojamų medžiagų ir yra sukurtos perdirbus antrines žaliavas.

Kokia bus pagrindinė operos herojė Undinė?

Labai šiuolaikiška. Viena iš Undinės partijos atlikėjų Ieva Juozapaitytė klausė, kodėl pirmame veiksme scenoje jai teks pasirodyti mūvint kelnes, o ne su žuvies uodega. Niekada neketinau Undinei kurti uodegos, nemąsčiau apie tai, ar ji vaikšto, ar ne. Įsivaizdavau tą ploną ribą, kai mes sunkiai vaikštome net ir turėdami kojas. Ir ne dėl negalios, o kad neleidžia mūsų protas... Ta riba beveik nejuntama ir sunkiai apčiuopiama, nes kiekvienam labai individuali.

O Princas?

Labai paprastas ir žmogiškas, vilkintis juodais džinsais – toks, kokį galima išvysti einant Klaipėdos gatve, pučiant stipriam vėjui.

Ragana Burtininkė?

Ragana Burtininkė bus tarsi kūrinio arba medžio šaknų saugotoja. Tai tarsi mamų mama. Dama su labai giliu vidiniu pasauliu. Joje susitelkusi žmonijos išmintis. Ragana Burtininkė bando visiems parodyti tikrąjį kelią, kuriuo turime eiti ir nekreipti dėmesio į pasaulio pagundas, vertinti tai, ką turime savyje gražiausio.

Operos moralas tarsi sako, kad nereikėjo Undinei pamilti ne sau lygaus Princo. O Jūsų moteriška logika ką apie tai kužda?

Vyrai racionalesni, o aš moteriškai mąstau, kad taškytis arba įsimylėti neprotingai galima ir net būtina. Tai ir yra mūsų gyvenimo variklis. Taip ir užgimsta daugybę šimtmečių prisimenamos istorijos. Istorijos apie racionalius poelgius nekuriamos ir taip ilgai negyvuoja.

Iš kur atkeliavo operos sceninių kostiumų audiniai?

Operos „Undinė“ audiniai atsiųsti pagal katalogą iš Vokietijos. Pati pirmoji pagrindinės herojės Undinės medžiaga buvo rasta audinių parduotuvėje Lietuvoje. Pardavėjų paprašiau specialiai šiam spektakliui pasaugoti dar pernai vasarą išvystą audinių rietimą ir laimei jie sutiko. Iš 25 metrų šio audinio arba, tiksliau, viso rietimo gimsta Undinės vestuvinė suknelė!

Kuo ypatingas šis audinys, kad vos pamačiusi supratote, jog jis būtinas?

Tai audinys-vanduo! Jis man padeda sukurti tą vandens pasaulio efektą.

Kieno pastangomis KVMT scenoje atsiras Jūsų sumanytas ratas, neturintis nei pradžios, nei pabaigos?

Už tai esu dėkinga KVMT Pastatymų tarnybai. Šiame teatre dirba tokie talentingi profesionalai! Lenkiu galvą prieš teatro vadovybę, kuri sugeba suburti tokius tikslo siekiančius žmones, kuriems nėra neįmanomų dalykų. O man kaip kūrėjai – kuo didesnės konstrukcijos, kuo didesnė scena, tuo lengviau dirbti. Bet retkarčiais susispausti į mažą lašelį – irgi įdomu. Tada mažiau dėmesio skiriu rekvizitui.

O Jūsų sumanyti sceniniai „Undinės“ kostiumai gims KVMT siuvyklos meistrų dėka?

Siuvykloje dirba nuostabi komanda. Važiuoji kurti į svetimą miestą ir neturi jokių abejonių, kad viskas pavyks. Net prieš kurdama eskizus apmąstau, kad šios siuvyklos darbštuolės gali sukurti viską. Galiu leisti savo fantazijai veikti laisvai, ir nepajusti jokių kliūčių.

Ką avės operos herojai?

Dalį apavo užsakinėsime Vilniuje, nes būtina prisitaikyti prie scenografijos statinio konstrukcijos, kuria operos solistams, chorui teks kopti kone į dvejų metrų aukštį ir iš dešinės, ir iš kairės pusės. Stengsimės, kad solistai nejustų diskomforto.

Eduardo Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ publiką klaidinote virtualioje realybėje. Ar ji talkins ir kuriant mistinį „Undinės“ siužetą?

Scenografiją papildys vaizdo projekcijos ir apšvietimas. Naudosime tinkliuką, kuris taps labai svarbus ypatingais momentais, nors jų dabar nenoriu išduoti. Ir urbanistinis scenovaizdis išryškės ne deformuojant dekoracijas, o pasitelkiant apšvietimą: iš esamų statinių prasišvies metalinės konstrukcijos. Kitose scenose šias metalines konstrukcijas pridengs vaizdo projekcijos.

Nematerialiu būdu scenoje užgims žaliuojanti arka, simbolizuojanti pamirštą, seną pasaulį – be kaukių ir be pandemijos. Tarsi tiltas į įsivaizduojamą naują teatrą po pandemijos.

Ypatinga misija operoje, regis, patikėta perukams?

Perukai – labai svarbi šios operos dalis, kone prilygstanti dekoracijoms. Man, kaip kūrėjai, perukai kai kuriuose ‚„Undinės“ siužeto vingiuose tampa svarbesni net už sceninius kostiumus. Jie – tarsi personažo esybės dalis. Tiek perukai, tiek kostiumai lygiomis dalimis atspindės herojaus vidines būsenas.

Perukus Undinei, Vandeniui, Raganai Burtininkei, Užsienio Princesei kuria grimo ir perukų dailininkė Aira Braždienė. Tai nuostabi meistrė, kuriai nėra lygių, o man, kaip scenografei, labai gera ir ramu su ja dirbti. Žinau, kad viskas bus padaryta aukščiausiu lygiu.

Undinė bus nei nuoga, nei apsirengusi... Undinės pradžios ir finalo kostiumuose dominuos perukai. Jų prireiks labai daug. Buvome sulaukę norinčių Undinei paaukoti tikras kasas. Deja, negalėjome tos dovanos priimti, nes norint kurti iš tikrų plaukų prireiktų dar daugiau rankų darbo. Teko apsiriboti dirbtiniais. Bet idėja Undinei rinkti tikras kasas buvo graži... Ir labai ekologiška. Gal ja pasinaudosime kitą kartą.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Teatras: kitos panašios naujienos
       2023-04-21 15:03:45

Populiariausias dramos autorius Marius Ivaškevičius: mano gyvenimas fantastiškas

Kovo pabaigoje 50-metį atšventusį dramaturgą Marių Ivaškevičių Vilniuje pagauti sudėtinga – vos grįžęs iš atostogų Italijoje, kurias leido sau palikęs dramaturgo pareigas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), jis krovėsi lagaminus kelionei į Kijevą.
       2023-02-07 17:07:43

Marius Ivaškevicius nepasiduoda: "Išvarymas-2. Imperija kontratakuoja"

"Šįkart apie teatrą. Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, kuriame man teko garbė dirbti kelerius pastaruosius metus. Kadangi esu iš jo atleidžiamas, noriu pasidalinti savo įspūdžiais. O taip pat mintimis, kokią matyčiau jo ateitį." - taip pradeda savo pasakojimą Marius Ivaškevicius.
       2023-02-07 17:01:46

LNDT darbą baigs dramaturgas Marius Ivaškevičius

Po dvejų metų veiklos, darbą Lietuvos nacionaliniame dramos teatro dramaturgo pozicijoje baigs Marius Ivaškevičius. Pasikeitus teatro kūrybinės veiklos krypčiai ir pradėjus dirbti naujiems meno vadovams, dramaturgo pareigos tampa perteklinės.
       2022-12-07 21:14:51

Oskaras Korshunovas: Mano atleidimo iš LNDT epopėja

"Dramatiškiausia kas įvyko per keletą metų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - tai mano priėmimų ir atleidimų istorijos. Šios istorijos, beje, tikrai įeis į teatro istoriją. Jau pats mano priėmimas į teatrą vyko dramatiškom aplinkybėm". - Pradeda savo pasakojimą O. Koršunovas.
       2022-12-01 13:37:54

Lietuvos nacionalinis dramos teatras atleidžia Koršunovą iš pareigų

Šią savaitę priimtas sprendimas atleisti iš pareigų Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovą Oskarą Koršunovą. Tokiam administracijos sprendimui įtakos turėjo aplaidus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymas bei sistemingos pravaikštos.
       2022-10-04 16:05:38

Teatras turi priminti žmogui, dėl ko jis galėtų numirti. Pokalbis su J. Braziu

Teatras įdomus, kai jį kuria menininkai, turintys idėjų. Toks yra jaunasis režisierius Jokūbas Brazys. 2021 metais baigęs režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas – Oskaras Koršunovas).
       2022-02-07 09:02:51

Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti

Matas Pranskevičius – jaunosios teatro kartos aktorius, visai neseniai baigęs aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje, jau spėjęs įsitvirtinti profesionalaus teatro scenoje ir, už ryškius vaidmenis spektakliuose, žiūrovų atmintyje.
       2022-01-11 10:24:38

„TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą

Vilniaus Keistuolių teatras, po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, atvėrė duris ir pristatė savo pirmąją premjerą – nuotaikingą spektaklį visai šeimai – „TAIPNE“. Aido Giniočio režisuotas spektaklis mažiesiems ir jų tėvams – įkvėptas gyvenimiškos patirties, kupinas betarpiško kūrybinės komandos dalijimosi sava buitimi.
       2021-08-17 09:37:31

Nustatytos naujos renginiams organizuoti būtinos sąlygos

Nuo pirmadienio įsigaliojo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas renginių organizatoriams dėl renginiams organizuoti būtinųjų sąlygų.
       2021-06-04 10:12:12

Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius

Tebesitęsiant rekonstrukcijai Lietuvos nacionalinis dramos teatras spektaklius ir premjeras pristato kitose Vilniaus ir Lietuvos vietose.
       2021-04-08 06:16:03

Karantiną kultūros įstaigos išnaudoja atsinaujinimui

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir kitos šalies miestų kultūros įstaigos užsitęsusį karantiną išnaudoja rekonstrukcijos darbams ir naujų technologinių sprendimų diegimui.
       2021-03-08 14:09:46

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Kultūros ministerija sulaukė 75 siūlymų skirti Profesionaliojo scenos meno premijas už 2020 m. darbus. Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Profesionaliojo scenos meno premijos laureatams bus įteiktos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
       2020-07-02 18:41:11

Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros

Liepos 2 d. buvo pristatytos naujo Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezono premjeros. Susirinkusiems žiniasklaidos atstovams iš pradžių LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis aprodė atnaujinamo teatro erdves.
       2020-05-20 13:34:30

Leistiną kultūros renginių dalyvių skaičių numatoma didinti palaipsniui

Vyriausybė pasitarime pritarė Kultūros renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planui. Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms pavesta atsižvelgti į šio plano nuostatas teikiant Vyriausybei siūlymus dėl karantino režimo reikalavimų švelninimo.
Daugiau naujų naujienų
       2023-05-27 12:30:47

Saugią kaimynystę užtikrina ne tik namų spyna: kaip apsisaugoti išmaniai

Dabar saugumą namuose ir kaimynystėje gali padėti užtikrinti išmanios priemonės – specialios aplikacijos gali padėti suburti kaimynų bendruomenę, o namų kameros užtikrina jūsų ramybę net ir tada, kai nesate namuose.
       2023-05-25 16:39:44

Specialistų rekomendacijos: kaip išsirinkti tinkamiausią dviratį?

Artėjant vasarai, keliones automobiliu verta pakeisti į važiavimą dviračiu. Taip galima ne tik pagerinti fizinę formą, bet ir atsipalaiduoti, pasigrožėti gamta.
       2023-05-25 16:37:32

„Nokia“ viceprezidentė M. Mentula: 5G monetizavimo galimybes mato mūsų šalyje

Nors Lietuvoje 5G ryšys, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, pradėtas diegti kiek vėliau, šalyje jau matomi pirmieji šios technologijos privalumai. Pradedant nuo lengvesnės individualių vartotojų kasdienybės iki įmonių modernizavimo.
       2023-05-19 16:08:18

Hipertenzija: beveik pusė gyventojų nežino turintys kraujospūdžio problemų

Hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, ekspertų laikoma paslėpta sveikatos krize, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje.
       2023-05-19 15:53:34

Eurolyga Kaune: galingiausias Wi-Fi ir visą parą budintys „Telia“ inžinieriai

Nuo penktadienio iki sekmadienio Kaune vyksiančiame Eurolygos finalo ketverto turnyre greičiu žavės ne tik žaidėjų atakos, bet ir internetas – „Telia“ viso renginio metu užtikrins 1 Gb/s spartos Wi-Fi ryšį.
       2023-05-19 12:14:09

Darbuotojų įvairovė – kokią naudą tai neša įmonėms?

Integracinė kultūra organizacijoje, kai skirtingos patirtys bei idėjos, kaip ir individualūs darbuotojų gebėjimai, yra priimami ir vertinami, yra raktas į verslo sėkmę,  sako didžiausią automatinių degalinių tinklą šalyje valdančios įmonės „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.
       2023-05-19 12:11:34

Jūsų smegenys yra galingas kompiuteris: kas padeda joms geriau veikti

Žmogaus smegenys informaciją apdoroja daugiau nei 3000 GHz greičiu, kuris prilyginamas galingiausiam kompiuteriui, rodo „Winstono“ medicinos centro duomenys. Smegenims reikalingos nuolatinės žinios – tokiu būdu jos išlieka aktyvios ir greičiau priima sprendimus.
       2023-05-19 11:15:17

Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų

Atšilus orams ir prasidedant atostogų sezonui, atsiranda vis daugiau pagundų pasiėmus kompiuterį pabėgti iš miesto. Nors darbas ne biure, o namuose, bet kurioje Lietuvos vietoje ar net užsienyje jau seniai tapo įprasta praktika, nuotolinis darbas, kartu su visais privalumais, turi ir nemažai rizikų.
       2023-05-19 10:20:52

Lietuvos oro uostai tapo dar draugiškesni augintiniams: kaip pasiruošti

Kelionė su savo augintiniu – gerokai smagesnė, kai oro uoste pasirūpinta, kad ir nedideliais, tačiau svarbiais jiems skirtais patogumais.
       2023-05-19 08:53:04

Gydytoja apie grožio injekcijas: svarbus ne tik saikas, bet ir atlikimo technika

Besidžiaugiantys jaunatviška ir spindinčia oda, greičiausiai dėkoja arba genetikai, arba gydytojui. Hialurono rūgšties užpildų injekcijos – efektyvus, greitas ir ilgalaikis būdas lyginti raukšles, atkurti įdubusius paakius ir dėl amžiaus ar kitų aplinkybių prarastas veido formas.
       2023-05-18 16:08:10

Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą

Statistikos bendrovės „Statista“ atliktas tyrimas rodo, kad išmaniųjų namų populiarumas nuolat auga. Jei šiuo metu pasaulyje tokių namų ūkių yra 360 mln., tai prognozuojama, kad iki 2027-ųjų šis skaičius kone padvigubės ir pasieks 672 mln.
       2023-05-18 11:56:35

Kodėl smidrus naudinga valgyti ne tik sportuojantiems ir gurmanams?

Artėjanti vasara skatina grįžti prie sau duotų naujametinių pažadų daugiau sportuoti ir sveikiau maitintis. Parduotuvių lentynose daržovių asortimentą vis gausiau papildo pirkėjų jau pamėgti smidrai, tačiau ne visi žino, kodėl ir kaip juos valgyti.
       2023-05-17 19:41:10

Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?

Toma Vaškevičiūtė: „Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?“ „Nebūdama manekenės figūros scenoje įkvepiu daugybę žmonių. Kabaretas moko mane ne tik priimti gyvenimą su visomis jo spalvomis, išlaisvinti savo moteriškumą, bet ir įkvepia tuo dalintis su kitomis Lietuvos moterimis.
       2023-05-17 19:04:02

RRT pirmininkė: dalis mūsų visuomenės tebegyvena skaitmeniniame skurde

Gegužės 17-ąją visame pasaulyje minima Informacinės visuomenės diena. Tačiau dalis Lietuvos visuomenės narių tebegyvena skaitmeniniame skurde: neturi ryšio, įgūdžių, jaučiasi nesaugūs, nepasitiki el. ryšių paslaugomis, sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.
       2023-05-17 19:01:56

4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais

Kasmet gegužės 17 d. švenčiama Tarptautinė telekomunikacijų diena yra gera proga susimąstyti, kaip smarkiai pažengė mūsų pasaulis.
       2023-05-16 13:20:02

Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti

Pagreitį įgavęs gatvių siaurinimas ir renovavimas kartais sulaukia vis daugiau vairuotojų pasipiktinimo – dėl projektuotojų priimtų sprendimų ir mažiau gatvėse automobilių parkavimui paliktos vietos neretai sunku net prasilenkti.
       2023-05-16 10:40:13

Lietuvių mėgstamos bulvės: tinkamai vartojant, jos gali būti naudingos

Pavasario pabaigoje prekybos centruose atsiranda pirmos lietuviškos šviežios bulvės. Tinkamai vartojamos, šios daržovės gali būti puikus kalcio, kalio, fosforo, geležies ir kitų sveikatai palankių medžiagų šaltinis.
       2023-05-16 09:19:52

Rekordiškai auga SMS siuntimas, bet ne tarp žmonių

Asmeninį susirašinėjimą perėmusios bendravimo programėles išstūmė tradicines SMS žinutes iš mūsų kasdienybės. Tačiau, skirtingai nei taksofonai, jos niekur nedingo - jau trečią dešimtį skaičiuojančią technologiją vis labiau atranda verslas.
       2023-05-15 20:45:34

Taujėnų dvare varžėsi gražiausi Europos samojedai

Tradicija organizuoti Europos samojedų čempionatus gimė keturiems samojedų veisėjams (Tuula Pratt, Yana Fulierova, Ota Janko bei Renata Fossati) pasiūlius kasmet išrinkti gražiausius kontinento „baltapūkius“.
       2023-05-15 16:50:53

Dirbtinis intelektas pranašas ar demonas – kodėl problemų ieškome ne ten?

Pastarieji metai – dirbtinio intelekto proveržio laikas. Vis daugiau girdime apie įvairias sistemas, galinčias generuoti atsakymus į bet kokius klausimus. Kai kada šie atsakymai taip pribloškia, kad gali nebesuprasti – bendrauji su robotu, ar tikru žmogumi.
       2023-05-12 13:06:55

Virtuvės šefas apie įsibėgėjantį kepsninių sezoną: „naujų vėjų“ daug

Šiltuoju sezonu kepsninėse vis dažniau atsiduria netikėti patiekalai. Kaip pastebi garsus virtuvės šefas Egidijus Lapinskas, kulinarijoje „po atviru dangumi“ kasmet atsiranda naujovių – nuo kugelio, šakšukos ar net ledų desertų.
       2023-05-12 11:24:28

Patarė, ką daryti, jei vaistinėje nerandate antibiotikų

Trūkstant antibiotikų, gyventojai neretai ieško vaistų per pažįstamus, dalijasi naujomis ar senomis jų pakuotėmis su giminėmis, kaimynais ar draugais. Vaistininkė patarė, kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis nerandant sau būtinų vaistų.
       2023-05-11 13:10:41

Svečiavimasis vestuvėse: kaip sutaupyti lydint jaunavedžius prie altoriaus?

Prasidėjus vestuvių sezonui, daugybė žmonių sulaukia kvietimo kartu su jaunaisiais švęsti jų meilės sąjungą. Tačiau ne vienam tai sukelia ne tik daug džiaugsmo, bet ir nerimo, mat vestuvių šventę lydi nemenkos išlaidos.
       2023-05-11 13:05:59

Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite

Viduržemio jūros skalaujamas Peloponeso pusiasalis Graikijoje rikiuojasi populiariausių šalies regionų sąrašo viršuje. Ir ne veltui – ši kryptis siūlo tūkstantmečių senumo istoriją, baltus paplūdimius, laukinę gamtą, jaukius miestelius.
       2023-05-10 20:06:11

Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas

2023 m. gegužės 10 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimus dėl trijų interneto svetainių kopijų blokavimo, kuriose neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys.
       2023-05-10 14:37:35

Ryšių reguliavimo tarnyba dereguliavo transliacijų rinkas

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nusprendė dereguliuoti transliacijų – Transliacijų perdavimo paslaugų ir Transliacijų perdavimo priemonių paslaugų – rinkas ir panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos centrui ir „Telia Lietuva“ taikomus įpareigojimus.
       2023-05-10 14:15:23

Naujos transporto rūšys – viešajam transportui populiarinti

Lietuvos keleivių vežimo asociacija parengė Kelių transporto kodekso pataisas, kurių tikslas – pripažinti funikulierius ir kabamųjų lynų kelių keltuvus keleivinėmis transporto priemonėmis, kuriomis keleiviai galėtų būti vežami reguliariais reisais.
       2023-05-10 11:19:52

Energiškai efektyvūs pastatai – teorija ir realybė

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatoriai vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą: „Projektinių ir faktinių pastato gyvavimo ciklo energijos poreikių tyrimai įvertinant vartotojų elgsenos įtaką“.
       2023-05-10 11:00:58

Briuselio kopūstai, Frankfurto dešrelės, Kyjivo kotletas: sąsaja su miestais?

Europos dieną, kuri kasmet švenčiama gegužės 9–ąją, džiaugiamasi vienybe Europoje. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pažymi, kad žemyną vienija ne tik bendros vertybės, bet ir maistas – vieni iš kitų mielai perimame patiekalus, dažnai net nesusimąstydami apie tikrąją jų kilmę.
       2023-05-10 10:50:02

„Telia“: „Bitė“ nebūtų pajėgi užtikrinti NATO renginiui Vilniuje reikalavimų

„Telia Lietuvos“ infrastruktūros pajėgumai ir kompetencijos užtikrinti Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo IT ir ryšio paslaugų saugumą yra objektyviai daug didesni nei „Bitės“.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.