- Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
- ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
- Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Žvejyba – ar tikrai verta?
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
Daugiau patarimų
- Tik tada, kai yra pakankamai tamsu, galima matyti žvaigždes.
- Pranašesnio žmogaus trejopas kelias: būdamas doras jis laisvas nuo nerimo; būdamas išmintingas jis laisvas nuo nežinojimo; būdamas drąsus jis laisvas nuo baimės.
- Kaulas, numestas šuniui, nėra gailestingumas. Gailestingumas – tai kaulas, kuriuo dalijiesi su šunimi, kai esi alkanas ne mažiau už jį.
- Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadinasi, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti.
- Vienaip ar kitaip vesk: jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas, jei blogą - tapsi filosofu.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Dirbtinio intelekto lenktynės: kodėl Europa atsilieka?
2023-03-02 16:54:18Pasaulio regionai, užsitikrinę pranašumą technologijų lenktynėse, geba ilgam įtvirtinti savo dominavimą pasaulyje. Britai tapo lyderiais per pirmąją pramonės revoliuciją.
Masinės gamybos ir skaitmeninė revoliucija leido į priekį išsiveržti amerikiečiams. Šiuo metu pasaulis stovi ties naujos – dirbtinio intelekto (DI) – revoliucijos slenksčiu. Ir iš trijų potencialių šios srities lyderių Europos Sąjungos padėtis yra labiausiai komplikuota.
Ekonominis efektas
„Dar nežinome viso dirbtinio intelekto potencialo, tačiau akivaizdu, kad jo ekonominis efektas bus milžiniškas. Jis paveiks visas mūsų gyvenimo sritis. Neabejoju, kad pirmiausiai šias galimybes išnaudos gynybos pramonė. Civilinėse srityse dėl dirbtinio intelekto pritaikymo kardinaliai pasikeis darbas tokiose srityse, kaip klientų aptarnavimas, moksliniai tyrimai, kibernetinis saugumas ir panašiai. Dėl to smarkiai keisis ir visa darbo rinka – atsiras galimybė savo laiką skirti kūrybingesniems užsiėmimams“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Eksperto teigimu, valstybės, kuriose susikoncentravę labiausiai pažengę DI vystytojai, iš šios technologijos gaus didžiausią ekonominę naudą, sugebės įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitus regionus. Jis neabejoja, kad išaugs ekonominė atskirtis tarp DI kūrimo lyderių ir ekonomiškai silpniau išsivysčiusių regionų, kurie kol kas negali sau leisti galvoti apie milžiniškas investicijas šioje srityje. „Deja, šiose lenktynėse kol kas ir Europa nėra labai geroje pozicijoje, todėl būtina pasitempti“, – sako jis.
„Norint, kad atotrūkis sumažėtų, būtina turėti aiškią viziją, kryptį kuria norima judėti. O tuomet – smarkiai didinti investicijas“, – tvirtina ekonomistas.
Požiūrio skirtumai
Didžiosios pasaulio ekonominės galios – ES, JAV ir Kinija – jau daugiau nei prieš dešimtį metų šį potencialą įžvelgė ir pradėjo kreipti į jį dėmesį. Tačiau visų trijų regionų pasirinkti keliai – kardinaliai skirtingi.
Tarkime, JAV investicijos į dirbtinį intelektą vykdomos daugiausiai iš privataus verslo pusės, visų pirma siekiant ekonominės naudos. Tradiciškai JAV rinka yra mažai reguliuojama, todėl galimybės – milžiniškos, o rezultatą jau dabar galime matyti. Kartais – net patys to nesuvokdami. Didžiosios pasaulio technologijų bendrovės taip sugeba pasiūlyti vartotojams reikalingą turinį ir informaciją, o verslams – tiesiausią kontaktą su potencialiais klientais. COVID-19 RNR vakcinos per rekordiškai trumpą laiką buvo sukurtos būtent su DI pagalba.
ES teisinėje filosofijoje, kaip sako Renata Vasiliauskienė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, didelis dėmesys teikiamas asmens ir visuomenės interesui, vyrauja humanistinis požiūris. Dėl to DI kūrėjai – privatūs verslai – yra priversti atsižvelgti į gausius etinius ir teisinius apribojimus. Pavyzdžiui, Europoje, su tam tikromis išimtimis, draudžiamas asmenų biometrinis atpažinimas viešose vietose, kuomet Kinijoje toks atpažinimas yra piliečių socialinio vertinimo sistemos pagrindas. Ribojimų gausa slopina investicijas šiame regione ir skatina DI kūrėjus persikelti į kitą Atlanto pusę. Pakankamai natūralu, kad dėl to ES šiose lenktynėse užima trečią poziciją.
„Žmogų kaip pagrindinę vertybę visose srityse iškelianti ES įstatymų bazė tam tikra prasme tampa pagrindine kliūtimi DI vystymui Europoje. Programuotojas turi nuolat galvoti, kad jo produktas neturėtų potencialo padaryti žalos žmogui – jo duomenims, privatumui, gyvenimui. Kartu tai yra ir didžiausia stiprybė kuriant etiškus, visuomenei naudingus dirbtinio intelekto įrankius. Pažymėčiau, kad toks požiūris nereiškia, jog Europa nebeturi galimybių tapti pasauliniais DI lyderiais“, – teigia R. Vasiliauskienė.
Kinija milžiniškomis investicijomis į švietimą, minimaliais apribojimais saugoti asmens privatumą ir užtikrinti visuomenės interesą per labai trumpą laiką tapo nenuginčijama DI vystymo lydere. JAV ekspertai nurodo, kad ir pagal patentų kiekį, ir pagal situaciją rinkoje Kinija jau užima dominuojančią poziciją pasaulyje.
„Jų požiūris į DI vystymą yra visai kitoks – pagrindinė vertybė yra ne žmogus, o technologinės galimybės. Tai – ne tiek teisinis, kiek pamatinis, idėjinis aspektas, nulemiantis kur link pasisuks DI kūrėjų darbas“, – paaiškina R. Vasiliauskienė.
Produktų ir duomenų sauga – dar dvi kliūtys DI vystymuisi
Prie veiksnių, kurie gali neigiamai paveikti ketinimus investuoti į DI vystymą Europoje, galima priskirti asmens duomenų apsaugą bei vartotojų teises ir ypač produktų saugos klausimus.
„Dirbdami tarptautiniuose projektuose galime palyginti, kaip ES teisiniai vartotojų apsaugos reikalavimai yra griežtesni nei kitose valstybėse. Kartais būna ir tokių atvejų, kai ES reglamentuojami tokie dalykai, kurie užsienio šalių teisėje apskritai nebūna apibrėžti. DI atveju Europos teisėje numatoma, kad vartotojas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią sukėlė gaminių su dirbtinio intelekto elementais naudojimas. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad europiniai produktų saugos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimai yra griežtesni už galiojančius kitose jurisdikcijose“, – teigia teisininkė.
Papildomą atsakomybės lygį sukuria ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), užtikrinantis griežčiausią pasaulyje asmens duomenų apsaugą. „Europoje laikomasi principo, kad asmuo ir jo privatumas yra pamatinė vertybė. Privatumo reikalavimų atsisakyti arba juos sumažinti galima tik jei verslas turi aukštesnį teisėtą interesą. Kitos valstybės tokio teisės akto arba dar išvis neturi, arba prisitaiko sau Europos BDAR, bet su tam tikrais „palengvinimais“ verslui“, – sako R. Vasiliauskienė.
Europinis sprendimas, pasaulinis efektas
Šiuo metu Europos parlamente yra tobulinamas ir veikiausiai šiais arba kitais metais įsigalios Dirbtinio intelekto aktas – dešimties metų darbo produktas, kuriame įtraukti reguliavimo principai didele dalimi remiasi realiais jau dabar naudojamo dirbtinio intelekto pavyzdžiais.
Tai yra pirmasis pasaulyje didelės ekonominės galios sukurtas teisės aktas, kuriuo siekiama aiškiai apibrėžti visus su DI susijusius aspektus.
Akivaizdu, kad ir šis reglamentas ribos dirbtinio intelekto vystymo galimybes. Šis aktas, pagal dabartinę jo redakciją, draudžia vadinamųjų „nepriimtinos rizikos“ sistemų, veikiančiu DI pagrindu, kūrimą – tokių, kaip Kinijoje jau taikoma gyventojų socialinio vertinimo sistema. Taip pat griežti reikalavimai taikomi „didelės rizikos“ sistemoms – pavyzdžiui, tokioms, kuriose DI vertina į darbo vietą pretenduojančių asmenų gyvenimo aprašymus.
„Dabartinė Dirbtinio intelekto akto redakcija, kaip ir kiti ES teisės aktai, remiasi humanistiniu požiūriu. Iškelta idėja, kad DI, kuris neigiamai veikia žmogaus pamatines vertybes, tokias kaip gyvybė, sveikata, privatumas, bus draudžiamas. O DI technologijoms, kurios nesukelia grėsmės žmogui, ribojimai nebus taikomi. Tačiau dalis ekspertų tam priešinasi argumentuodami, kad yra daug būdų specifiniais programavimo būdais apeiti šį ribojimą ir kelti grėsmę žmonėms net tuomet, kai formaliai kuriama sistema patenka į „žmogui grėsmės nekeliančių“ sąrašą“, – aiškina R. Vasiliauskienė.
Nors Dirbtinio intelekto aktas kuriamas humanistinio – į žmogaus apsaugą ir gerovę sutelkto – požiūrio pagrindu, kurį galima vertinti kaip kliuvinį greitam DI vystymui, tačiau pagrįstai tikimasi, kad šis Europos reglamentas turės pasaulinį poveikį, kokį turėjo ir BDAR.
„Laikomasi prielaidos, kad šis aktas paskatins ir kitas valstybes, kurios puoselėja panašias vertybes, jas įtvirtinti savo teisės aktuose. Ne mažiau svarbu yra tai, kad didelę ekonominę galią turinti Europa paskatins užsienio DI kūrėjus laikytis europietiškų įstatymų vien dėl ekonominės logikos. Neefektyvu kurti dvi skirtingais teisiniais pagrindais veikiančias dirbtinio intelekto sistemas skirtingoms jurisdikcijoms – paprasčiau europinius reikalavimus taikyti globaliai“, – tvirtina COBALT vyresnioji teisininkė.
Tai, anot R. Vasiliauskienės, reiškia, kad viso pasaulio DI sistemų kūrėjams, siekiantiems tiekti savo produktus Europos rinkai, sukuriamos vienodai griežtos taisyklės ir vienodai patrauklios sąlygos investuoti į tokių sistemų vystymą. Kartu galima numatyti, kad net jeigu DI lenktynėse ES nepavyks išsiveržti į pirmaujančias pozicijas, DI produktų, tiekiamų ES rinkai, veikimas atitiks europietiškus, į humanizmą sukoncentruotus teisinius standartus.
Siekia lyderystės ir karinėje srityje
ES Dirbtinio intelekto akto nuostatos nebus taikomos karinės paskirties dirbtinio intelekto vystymui ir panaudojimui – šis bus reglamentuojamas kitais teisės aktais. Tačiau ES politikai laikosi bendros nuostatos, jog sprendimas pasirinkti karinį taikinį ir prieš jį panaudoti mirtiną jėgą naudojant autonomines ginklų sistemas visuomet turi būti priimamas žmogaus. Mat tik taip galima užtikrinti, kad bus laikomasi mirtinos jėgos panaudojimo proporcingumo ir būtinumo principų.
ES siekia lyderystės kuriant ir raginant pasauliniu mastu pritaikyti DI panaudojimo karinėms reikmėms teisinį reglamentavimą. Vasarį vykusiame REAIM suvažiavime, organizuotame Nyderlandų Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų, daugiau nei 60 pasaulio valstybių, įskaitant JAV ir Kiniją, pasirašė „kvietimą veikti“ siekiant atsakingo DI naudojimo karinėje srityje.
Apibendrinant svarbu pažymėti, kad bet kokios reikšmingos gyvenimo srities teisinis reglamentavimas yra neišvengiamas ir jis anksčiau ar vėliau įvyks. Yra manančių, kad teisė trukdo technologijų vystymuisi ir reguliavimas turi būti pradedamas kuo vėliau. Oponuojantys teigia, kad reikia pasimokyti iš interneto. Kažkada sparčiai išaugus interneto naudojimui, nusikalstamam pasauliui atsivėrė naujos galimybės sukčiauti, savintis kito tapatybę, vogti, priekabiauti. Interneto ryšys tam suteikė neaprėpiamas galimybes, o tuo metu teisėkūra vėlavo. Dėl šios priežasties daug ydingo elgesio formų interneto erdvėje ilgą laiką buvo nebaudžiamos.
„Panašu, kad iš šios klaidos Europa pasimokė. DI, kaip kitados internetas, pakeis mūsų gyvenimus ir todėl turi būti reguliuojamas. Mano manymu, kuo anksčiau – tuo geriau“, – teigia R. Vasiliauskienė.
Lenktynėse dėl DI lyderio titulo dalyvaujanti Europa technologiškai kol kas atsilieka, tačiau ji turi realią galimybę būti pirmoji pasaulyje priėmusi šią sritį reglamentuojantį teisės aktą. O tai tikrai pakeis ne tik pačios Europos, bet ir likusios pasaulio dalies DI kūrėjų darbą.
Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją
Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa
Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.Žvejyba – ar tikrai verta?
Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams
Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą
„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau
Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus
Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti
Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę
Austrės – visais laikais Europos didikų mėgtas delikatesas, neseniai iš naujo atrastas ir Lietuvoje. Savo išskirtiniu, vandenynu alsuojančiu skoniu jos papuošia dažną šventę ar draugų susibūrimą.Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius
„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai
Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui. Neseniai pasibaigusioje „Mobile World Congress“ (MWC) parodoje net dvi kompanijos pristatė augintinius robotus, kurie ne tik atlieka triukus, bet ir leidžiasi paglostomi.Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką
Kai beveik pusmetį gyvename pilkoje darganoje, pasiilgstame spalvų ne tik aprangoje, interjere, bet ir lėkštėse. Todėl tokie ryškūs patiekalai, kaip oranžinė sriuba iš batatų bei morkų, suvilios net nemėgstančius tradicinių sriubų.Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių
Kadangi naujausiuose televizoriuose įdiegtos pažangiausios technologijos, norint mėgautis išskirtine vaizdo kokybe, labai svarbu, kad ekranas būtų švarus. Kartais dulkės ir dėmės gadina vaizdo kokybę, todėl būtina nuolat valyti ekraną.Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
Pastaraisiais metais kūrybinėse industrijose kilo rimtų neramumų dėl dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo. Holivudą sukrėtė galingas aktorių ir scenaristų streikas, dėl kurio studijos buvo priverstos sustabdyti daugumos pagrindinių projektų įgyvendinimą.Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu
Dauguma tėvų žino: kalcis gyvybiškai svarbus sveikiems vaikų dantims ir stipriems kaulams. Tačiau šis mineralas taip pat nepakeičiamas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitos procesui.Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis
Nors lašišą dažniausiai kepame, o rūkyta arba sūdyta keliauja ant sumuštinukų, galima pasilepinti ir gardžiomis salotomis, kurios tikrai papuoš šventės ar savaitgalio stalą.Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę
Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės.„Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle pradeda senosios kartos 3G ryšio išjungimą. Su nebeaktualiu 3G ryšiu visiškai bus atsisveikinta iki 2025 m. pabaigos.Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą
Įsibėgėjant XXI amžiui, inovatyvių technologijų įgalinimas iš naujo apibrėžia mūsų kasdienio gyvenimo būdą ir įpročius. Naujovių horizonte išsiskiria trys tendencijos, kurios iš esmės pakeis mūsų santykį su mus supančiu pasauliu:Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių
Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams.Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?
Naudotų automobilių rinka nėra vis dar nėra skaidri ir prireiks daug laiko pokyčiams, todėl automobilių defektai vis dar slepiami, o rida ir toliau klastojama.„Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego
Nors kalendorinis pavasaris jau ne už kalnų, budinančių saulės spindulių dar tenka palaukti. Trūksta įspūdžių, augalijos, o kartais atrodo, kad šaltasis sezonas tiesiog išsiurbė jėgas ir sunku bus jas susigrąžinti.- Patarė, kaip užtikrinti darbuotojų pasitikėjimą savo darboviete.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Palankios žinios iš Europos Komisijos dėl daugiamečių pievų.
- Kaip SEO paslaugos teigiamai veikia verslą ir jo žinomumą?
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: kaip juos atpažinti.
- Dirbtinis intelektas ir konkurencijos teisė: kur slypi rizikos verslui?
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- 2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto sprendimus ateityje.
- 5 būdai, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jūsų kasdienybę.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc.
- Gyvsidabrio garai: ką daryti sudaužius termometrą ar išsiliejus gyvsidabriui?
- Patiriant stresą, sutrinka virškinimo sistema: kaip reikėtų elgtis?
- Žiema ir elektronika – ką svarbu žinoti norint nesugadinti savo prietaisų?
- Po bandymų RRT laboratorijoje iš rinkos pašalinti 21 tipo įrenginiai ir aparatai.
- Pristatytas pirmasis pasaulyje belaidis skaidrus OLED televizorius.
- APVA kvietimas paramai saulės elektrinėms – vartotojai apgauti.
- Rado dar vieną būdą apgauti: nuskenavus „QR“ kodą bando pavogti duomenis.
- „Hanner“ investuoja į futbolo stadiono statybas Vilniuje.
- Kada matysime elektromobilių revoliuciją: stabdžius spaudžia ir elektros tinklai.
- Vairavimo ypatumai žiemą: ką daryti, jei automobilis kelyje ima slysti.
- Darbdavys dėl jūsų kaltės patyrė žalą? Kokia atsakomybė gali grėsti.
- „Avia Solutions Group“ perka Australijos oro linijų bendrovę „Skytrans“.
- Po 15 metų – didelis pokytis milijonams „Microsoft Office“ naudotojų.
- Telecentras nepripažįsta, kad „Darnu Group“ tinkamai įvykdė teismo sprendimą.
- 67 proc. lietuvių keliones planuoja iš anksto, o ko nežino likusieji?
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- RRT: už nelegaliai laikomus radijo ryšio perėmimo įrenginius gresia atsakomybė.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Tiksinti bomba ant pastatų stogų: sniego danga jau viršija 20 cm storį.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Natūralus antidepresantas – magnis: padės išgyventi liūdniausią metų dieną.
- VDI informuoja: ką reikia žinoti apie darbo laiką ir budėjimą.
- Vaistininkas atskleidžia: egzistuoja „džiaugsmo“ vitaminas.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Mėsos patiekalų ruošimo subtilybės: ką verta žinoti?
- 3 ryškios interjero tendencijos, vertos dėmesio ir 2024 metais.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1872-03-01Jeloustounas tampa pirmuoju pasaulyje nacionaliniu parku.
- 1886-01-29Karl Benz Vokietijoje patentuoja pasaulyje pirmajį automobilį pasaulyje su vidaus degimo varikliu "Benz Patent-Motorwagen".
- 1501-07-15Portugalijos tyrėjas Pedro Cabral grįžta į Lisaboną sėkmingai atradęs Braziliją ir grįždamas iš Indijos.
- 1939-03-22Klaipėdos kraštą užimant vokiečiams, Klaipėdos radiofonas transliavo paskutinę lietuvišką laidą.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Naujasis dujų akcizo mokestis - smūgis Lietuvos regionų gyventojams.
- ESO mokėti dividendai keliavo į valstybės biudžetą.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Nutukimas – ne grožio matas, o lėtinė liga, kurią svarbu gydyti.
- Stabligė – kaustanti liga.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Kopūstas ir bulvė ne tik balandėliams: 4 sveikų receptų idėjos už kelis eurus.
- Itin mėgstami italų, bet randami kiekvieno lietuvio virtuvėje: pomidorai.
- Nuotaiką praskaidrins ryškiaspalvė sriuba su citrina ir imbieru .
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Aldona komentavo: Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis. Tik matyt jie tą žuvį gaudo, o ne dirbtinai augina fermoje...
- Valentinas komentavo: SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto. Kol Jūs spresite kas vykdys skaitmeniės radijo transliacijos įrengimo reikia : 1. Informuoti Lietuvos gyventojus pirkti naujus radijo imtuvus su s DAB ir DAB + translaicijos priėmimo galimybe. 2. Reikės mažiau lėšų kompensacijoms ir n
- Stasė komentavo: KTU mokslininkas perspėja: pseudomokslo teorijos skamba ir iš TV ekranų. O šiandien per LNK vidurdienio žinias buvo rimtai aiškinama, kad orus labai lemia kosminiai spinduliai. TV ekranai tampa šarlatanų priegloba.
- Brazilijoje prausiamasi 3–4 kartus per parą. Prieš valgį svečiai dažnai kviečiami nusiprausti po dušu.
- 80 proc. amerikiečių mėgstamiausia spalva – mėlyna.
- Banginiai gali pasinerti į kelių šimtų metrų gylį nepatirdami dekompresijos, nes jie prieš panerdami ne įkvepia, o iškvepia, beveik visiškai ištuštindami plaučius. Ištirpusio deguonies koncentracija yra užtenkama išbūti tokiame gylyje 40 min. ar net ilgiau.
- Airijoje „The Late Late Show“ ir amerikiečių „The Tonight Show“ – ilgiausiai rodomos televizijos laidos, pirmoji pradėta transliuoti 1962, o antroji – 1954 metais.
- Iš pirmo karto Valstybės tarnybos departamento organizuojamą bendrųjų gebėjimų testą išlaiko 63,6 proc. jį laikiusiųjų. Kiekvieno kito bendrųjų gebėjimų testo išlaikymo tikimybė mažėja.
- Senais gūdžiais laikais, kai pas mus įsigalėjo laukinis kapitalizmas, su draugu sukome nedidelį versliuką: jis važinėjo į Turkiją ir iš ten parveždavo džinsus, o aš šeštadieniais jais prekiaudavau turguje. Didelio pelno nebuvo, tačiau išgyventi galėjome. Po kurio laiko atėjo patirtis – pirkėjui reikalingų džinsų dydį galėjau nustatyti vien tik pažvelgęs į jį.
Ir štai vieną šeštadienį prieina moteris, gal apie 30 ar 35 metų amžiaus, ir prašo:
- Norėčiau pirkti juodus džinsus.
Klausiu:
- Sau ar vyrui?
- Sau.
Paimu moteriškus džinsus. Pirkėja apžiūri ir sako:
- Man patinka. Duokite mano dydžio, norėsiu pasimatuoti.
Aš jai ir sakau:
- Tai ir yra jūsų dydžio! Galite matuotis.
Ir rodau kampą, kur už užuolaidos padaryta vieta pasimatuoti.
Moteris sako:
- Kodėl nusprendėte, kad tai mano dydžio?
Aš ir sakau:
- Jūsų talija 62 cm, klubai 94 cm. Tikrai jūsų dydis.
Kelios sekundės pauzė, o tada ji man ir sako:
- O aš jūsų, vyriški, neprisimenu... - Tėvas ir mažas jo sūnus žiūri 10 km. bėgimo rungties transliaciją. Praėjus kuriam laikui sūnus klausia tėvo:
- Tėti, o kodėl jie bėga?
- Čia tokia rungtis - kas pirmas atbėgs, tas gaus aukso medalį, kas antras - sidabro, o kas trečias - bronzos.
Kiek laiko pamąstęs mažylis vėl klausia tėvo:
- O tai ko kiti bėga? - - Protingieji išgalvojo aforizmus, kad kvailiai juos kartotų.
- Iš kur ištraukei šį aforizmą?
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras