Kai ilgai ruoštas rašto darbas netikėtai dingsta: kaip išsaugoti kelias kopijas

Netikėtai prarastas rašto darbas gali sukelti labai daug streso visiems šiuo metu mokslus baigiantiems studentams. Svarbiausią savo metų ar netgi ketverių darbą galite prarasti nuspaudę neteisingas mygtukų kombinacijas, nepersikėlę į saugią vietą arba netyčia ištrynę.

Tam, kad taip nenutiktų, Arnoldas Lukošius, „Tele2” Inovacijų biuro ekspertas, pasaulinės atsarginių kopijų dienos proga dalijasi patarimais, kaip tinkamai išsaugoti svarbiausius dokumentus.

„Prarasti savo baigiamąjį darbą, kuriam skyrėte daug laiko, išties apmaudu. Neabejoju, kad tai vienas dažnesnių studentų košmarų scenarijų šiuo metu. Dažniausiai taip nutinka, kai jo neišsaugote, nekopijuojate atsargai ar netyčia ištrinate. Dabar yra daug būdų, kaip galite atstatyti svarbiausius dokumentus. Paprasčiausia yra turėti atsarginę kopiją debesijoje arba persikelti darbą į saugią vietą, pavyzdžiui, USB laikmeną“, – pataria A. Lukošius.

Kada atsarginės kopijos iš tiesų praverčia?

Kiekvienas jūsų dokumentas, saugomas kompiuteryje ar telefone, gali būti kopijuojamas ir archyvuojamas. Tokiu principu jūsų įrenginyje veikia atsarginių dokumentų kopijų sistema. Šis būdas labai praverčia tuomet, kai netyčia dokumentą prarandate. Prarasti svarbiausią informaciją saugantį dokumentą galima ne tik atsitiktinai, tai įvyksta ir dėl kietojo disko gedimų, kibernetinių atakų. Atsarginės kopijos praverčia ir tuomet, kai jūsų įrenginį pasisavina vagišiai arba jį pametate.

A. Lukošius rekomenduoja kaupti pačių svarbiausių duomenų kopijas. Reikėtų kopijuoti baigiamuosius ir kitus svarbius rašto darbus, prezentacijas. Taip pat galite kopijuoti ir nuotraukas, vaizdo įrašus, elektroninius laiškus. Atsarginių kopijų sistema naudojasi ir įmonės, kurios kruopščiai saugo savo informaciją ir kaupia darbo sutarčių, asmeninės darbuotojų informacijos ir panašių dokumentų kopijas.

Kaip daryti atsargines kopijas?

Jei norite saugoti savo failus vienoje vietoje, pasiekti juos bet kuriuo metu iš bet kokio savo įrenginio, jums reikėtų susikurti debesiją. Priklausomai nuo to, kokio gamintojo kompiuteriu (taip pat ir telefonu) naudojatės, galite išmėginti skirtingas debesijas – „Google Drive“, „OneDrive“ ar „Apple iCloud“. Taip pat galite failus galite saugoti bei kopijuoti su programa „Dropbox“, kuri automatiškai dalijasi failais su jūsų mobiliuoju įrenginiu. Tokiu būdu galite saugoti įvairaus dydžio dokumentus, o tam, kad galėtumėte juos pasiekti, jums tereikia interneto ryšio.

Pačius svarbiausius dokumentus, kurių negalite prarasti, galite persikelti į dar saugesnę vietą – USB laikmeną. Šie nedideli nešiojamieji atminties įrenginiai populiarūs jau seniai – pirmą kartą pasirodė maždaug prieš 20 metų. Visą šį laiką USB laikmenos buvo tobulinamos, todėl dabar egzistuoja atmintukų, kurie talpina net kelis terabaitus (TB) duomenų. Viename terabaite atminties galima saugoti maždaug 250 000 nuotraukų ar 250 filmų. Todėl USB atmintukai puikiai tinkami tada, kai norite saugoti didelius, labai daug atminties užimančius rašto darbus ar vaizdo įrašus.

Atgauti prarastą darbą... įmanoma

Jeigu neturite susikūrę debesijos, prarastame kompiuteryje buvusius failus vis dar galite susigrąžinti. Jei kompiuteris nėra fiziškai pažeistas ar nepataisomai sugedęs, išbandykite specialias dokumentų atkūrimo programas. Viena iš tokių programų yra „Disk Drill“. Ši programa suteikia galimybę ne tik atrasti prarastus failus, bet ir susigrąžinti ištrintus dokumentus. Kitos programos, kuriomis galite atkurti dokumentus yra „Recoverit Data Recovery Free” ir „Stellar Data Recovery“. Jos tinkamos įvairių modelių kompiuteriams.

Be to, jeigu jums prireikė seniai ištrinto darbo, jį taip pat galite susigrąžinti. Tereikia spustelti šiukšliadėžės ikonėlę ir pasirinkti failą, kurį norite atkurti. Daugelyje kompiuterių šiukšlinė vadinasi „Recycle Bin“, o „Apple“ kompiuteriuose vadinasi tiesiog „Bin“.

Jeigu praradote baigiamąjį rašto darbą ir kitus jums svarbius dokumentus, kurių niekaip nebegalite atgauti, kreipkitės profesionalios pagalbos ir galbūt šią problemą padės išspręsti profesionalūs IT meistrai.

• Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
• Lietuvių mėgstamos bulvės: tinkamai vartojant, jos gali būti naudingos.
• Rekordiškai auga SMS siuntimas, bet ne tarp žmonių.
• Taujėnų dvare varžėsi gražiausi Europos samojedai.
• Dirbtinis intelektas pranašas ar demonas – kodėl problemų ieškome ne ten?
• Virtuvės šefas apie įsibėgėjantį kepsninių sezoną: „naujų vėjų“ daug.
• Patarė, ką daryti, jei vaistinėje nerandate antibiotikų.
• Svečiavimasis vestuvėse: kaip sutaupyti lydint jaunavedžius prie altoriaus?
• Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
• Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
• Ryšių reguliavimo tarnyba dereguliavo transliacijų rinkas.
• Naujos transporto rūšys – viešajam transportui populiarinti.
• Energiškai efektyvūs pastatai – teorija ir realybė.
• Briuselio kopūstai, Frankfurto dešrelės, Kyjivo kotletas: sąsaja su miestais?
• „Telia“: „Bitė“ nebūtų pajėgi užtikrinti NATO renginiui Vilniuje reikalavimų.
• Kepkit ant žarijų ir neišlaidaukit – kiek mėsos reikia griliaus vakarėliui.
• Anonsas: Vinilo plokštelių kolekcionavimas.
• Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
• Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
• „Ignitis“ pataria, kurį su birža susietą planą pasirinkti: keli skirtumai.
• Šių laikų auksas – litis ir kobaltas: ką svarbu žinoti apie šiuos metalus.
• Dietai – ne! 3 nepadoriai gardūs, bet nebrangūs desertai.
• „Ignitis“ vienašališkai sumažins elektros tarifus gyventojams.
• Gaminame grenadierius: 3 paprasti triukai, kad bet kurią žuvį pamėgtų net vaikai.
• Tradicinis grilintojo portretas: šašlykinė, kepimui - kiauliena ir vištiena.
• Šventiniai pusryčiai mamai: 3 receptai, prie kurių ruošimo prisidės ir mažieji.
• „Twitter“ pristatė naują turinio apmokestinimo tvarką: kūrėjai galės užsidirbti.
• Netikėta taršos sinergija – aerozolio dalelės ir mikroplastikas.
• Gegužės sezono hitai: dabar – pats metas mėgautis šiomis 5 daržovėmis.
• EIMIN: „Nuo liepos centralizuotas IT paslaugas gaus 136 valstybės institucijos“.
• Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
• Lietuvos parduotuvėse atsirado „supermaistu“ vadinamų lokvų. Kaip valgyti?
• Pataria, kaip nepakenkti santykiams su vaiku ribojant jo laiką internete.
• „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
• Populiarios Graikijos salos: kaip išsirinkti tinkamiausią savo atostogoms.
• Nauja EIMIN viceministre taps Erika Kuročkina.
• Gegužės viduryje Lietuvą pasieks per 500 mln. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų.
• Ką daryti, kad mūsų imunitetas būtų stipresnis?
• Valstybės tarnybos pertvarka – finišo tiesiojoje.
• Piknikų sezonas prasidėjo: 5 patarimai, kaip paprastai pasiruošti iškylai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140