Kai ilgai ruoštas rašto darbas netikėtai dingsta: kaip išsaugoti kelias kopijas

Netikėtai prarastas rašto darbas gali sukelti labai daug streso visiems šiuo metu mokslus baigiantiems studentams. Svarbiausią savo metų ar netgi ketverių darbą galite prarasti nuspaudę neteisingas mygtukų kombinacijas, nepersikėlę į saugią vietą arba netyčia ištrynę.

Tam, kad taip nenutiktų, Arnoldas Lukošius, „Tele2” Inovacijų biuro ekspertas, pasaulinės atsarginių kopijų dienos proga dalijasi patarimais, kaip tinkamai išsaugoti svarbiausius dokumentus.

„Prarasti savo baigiamąjį darbą, kuriam skyrėte daug laiko, išties apmaudu. Neabejoju, kad tai vienas dažnesnių studentų košmarų scenarijų šiuo metu. Dažniausiai taip nutinka, kai jo neišsaugote, nekopijuojate atsargai ar netyčia ištrinate. Dabar yra daug būdų, kaip galite atstatyti svarbiausius dokumentus. Paprasčiausia yra turėti atsarginę kopiją debesijoje arba persikelti darbą į saugią vietą, pavyzdžiui, USB laikmeną“, – pataria A. Lukošius.

Kada atsarginės kopijos iš tiesų praverčia?

Kiekvienas jūsų dokumentas, saugomas kompiuteryje ar telefone, gali būti kopijuojamas ir archyvuojamas. Tokiu principu jūsų įrenginyje veikia atsarginių dokumentų kopijų sistema. Šis būdas labai praverčia tuomet, kai netyčia dokumentą prarandate. Prarasti svarbiausią informaciją saugantį dokumentą galima ne tik atsitiktinai, tai įvyksta ir dėl kietojo disko gedimų, kibernetinių atakų. Atsarginės kopijos praverčia ir tuomet, kai jūsų įrenginį pasisavina vagišiai arba jį pametate.

A. Lukošius rekomenduoja kaupti pačių svarbiausių duomenų kopijas. Reikėtų kopijuoti baigiamuosius ir kitus svarbius rašto darbus, prezentacijas. Taip pat galite kopijuoti ir nuotraukas, vaizdo įrašus, elektroninius laiškus. Atsarginių kopijų sistema naudojasi ir įmonės, kurios kruopščiai saugo savo informaciją ir kaupia darbo sutarčių, asmeninės darbuotojų informacijos ir panašių dokumentų kopijas.

Kaip daryti atsargines kopijas?

Jei norite saugoti savo failus vienoje vietoje, pasiekti juos bet kuriuo metu iš bet kokio savo įrenginio, jums reikėtų susikurti debesiją. Priklausomai nuo to, kokio gamintojo kompiuteriu (taip pat ir telefonu) naudojatės, galite išmėginti skirtingas debesijas – „Google Drive“, „OneDrive“ ar „Apple iCloud“. Taip pat galite failus galite saugoti bei kopijuoti su programa „Dropbox“, kuri automatiškai dalijasi failais su jūsų mobiliuoju įrenginiu. Tokiu būdu galite saugoti įvairaus dydžio dokumentus, o tam, kad galėtumėte juos pasiekti, jums tereikia interneto ryšio.

Pačius svarbiausius dokumentus, kurių negalite prarasti, galite persikelti į dar saugesnę vietą – USB laikmeną. Šie nedideli nešiojamieji atminties įrenginiai populiarūs jau seniai – pirmą kartą pasirodė maždaug prieš 20 metų. Visą šį laiką USB laikmenos buvo tobulinamos, todėl dabar egzistuoja atmintukų, kurie talpina net kelis terabaitus (TB) duomenų. Viename terabaite atminties galima saugoti maždaug 250 000 nuotraukų ar 250 filmų. Todėl USB atmintukai puikiai tinkami tada, kai norite saugoti didelius, labai daug atminties užimančius rašto darbus ar vaizdo įrašus.

Atgauti prarastą darbą... įmanoma

Jeigu neturite susikūrę debesijos, prarastame kompiuteryje buvusius failus vis dar galite susigrąžinti. Jei kompiuteris nėra fiziškai pažeistas ar nepataisomai sugedęs, išbandykite specialias dokumentų atkūrimo programas. Viena iš tokių programų yra „Disk Drill“. Ši programa suteikia galimybę ne tik atrasti prarastus failus, bet ir susigrąžinti ištrintus dokumentus. Kitos programos, kuriomis galite atkurti dokumentus yra „Recoverit Data Recovery Free” ir „Stellar Data Recovery“. Jos tinkamos įvairių modelių kompiuteriams.

Be to, jeigu jums prireikė seniai ištrinto darbo, jį taip pat galite susigrąžinti. Tereikia spustelti šiukšliadėžės ikonėlę ir pasirinkti failą, kurį norite atkurti. Daugelyje kompiuterių šiukšlinė vadinasi „Recycle Bin“, o „Apple“ kompiuteriuose vadinasi tiesiog „Bin“.

Jeigu praradote baigiamąjį rašto darbą ir kitus jums svarbius dokumentus, kurių niekaip nebegalite atgauti, kreipkitės profesionalios pagalbos ir galbūt šią problemą padės išspręsti profesionalūs IT meistrai.

• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147