- Telecentras: RRT įtraukimas leis grįžti prie produktyvaus darbo.
- Vaistų nuo skausmo poveikis: kuri veiklioji medžiaga ypač pavojinga kepenims.
- Tyrimas: 1 iš 4 lietuvių nevyksta atostogų – mano, kad negali sau to leisti?
- Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
- Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Skonių kovos – aršesnės nei futbolo: Vokietijos ar Ispanijos virtuvė laimėtų? .
- Ieškoti voveraičių į mišką: auksinė ne tik šių grybų spalva, bet ir nauda .
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
- Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui – ne bėda, maršrutizatorius gali išspręsti šią problemą ir internetas bus visuose jūsų kompiuteriuose. Nepamirškite jį apsaugoti slaptažodžiu ir WPA raktu. Kai nesinaudojate maršrutizatoriumi, jį galite visai išjungti.
- Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
Daugiau patarimų
- Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą.
- Nekliudykite savo vaikams, kurdami jiems lengvą gyvenimą.
- Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana.
- Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.
- Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadinasi, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Bronis Ropė: „Neleisiu, kad nevykę valdžios sprendimai nušluotų pieno sektorių“
2023-04-27 08:18:13Šalies pieno sektorius vis dar išgyvena krizę dėl mažų pieno supirkimo kainų. Šių metų kovo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje visiems ūkiams siekė 38 centus už kilogramą.
Palyginimui, šių metų sausį natūralaus pieno supirkimo kaina siekė tik 34 centus už kilogramą, o vasarį – vos 36 centus už kilogramą.
Ūkininkai susirūpinę, kad situacija pieno sektoriuje išlieka itin neapibrėžta ir nestabili, todėl yra neužtikrinti dėl ateities. Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija laiku nereagavo į pieno krizę – Žemės ūkio ministras finansinės paramos iš Europos Komisijos pradėjo prašyti tik šių metų kovą, kai pieno supirkimo kainos pradėjo kristi dar pernai. Deja, bet gerokai pavėluotos derybos dėl Europos Sąjungos rezervo fondo, panašu, yra nesėkmingos, nors ministerija viešojoje erdvėje žada „nenuleisti ginklų“.
Keista, kad skirtingai nei kitos šalys, Lietuva neskyrė jokių lėšų iš laikinos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės, kad sustiprinti šalies žemės ūkio sektorių, sušvelninant ekonominius padarinius ir siekiant pereiti prie skaitmeninės pertvarkos. Pagal šią priemonę ES buvo skiriama 723,8 mlrd. eurų – 358,8 mlrd. eurų paskolų ir 338 mlrd. eurų dotacijų.
Siekiant, kad pieno krizė būtų suvaldyta, šiandien EP narys Bronis Ropė kartu su Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktoriumi Eimantu Bičiumi susitiko su Europos pieno tarnybos prezidentu Kjartan Poulsen ir direktore Silvia Daberitz. Susitikimo metu ieškota galimybių, kaip spręsti pieno krizę Lietuvoje, kai ūkininko gaunama kaina už žaliavinį pieną nedengia gamybos kaštų. Parlamentaras su susitikimo dalyviais diskutuodamas akcentavo, kad Europos Sąjungoje būtina įvesti ir taikyti lankstų pieno gamybos reguliavimą bei kvietė atvykti į Lietuvą, kur rudenį Lietuvos pieno gamintojų asociacija planuoja organizuoti Europos pieno tarybos kongresą.
Europa padėtų suvaldyti pieno krizę
„Matydamas, kad Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija negeba suvaldyti pieno krizės, nusprendžiau imtis iniciatyvos, ką galiu padaryti Europos Sąjungos institucijose, kad ūkininkams būtų ištiesta pagalbos ranka. Labai svarbu, kad žemės ūkis Lietuvoje ir pieno sektorius, kurtas dešimtmečiais, atsilaikytų. Šalies žemės ūkis ne tik solidžiai prisideda prie mūsų šalies bendrojo vidaus produkto, tačiau čia dirba nemaža dalis žmonių iš šalies regionų ar atokių kaimo vietovių, kur daugiau nėra kur dirbti. Negalime iš šių žmonių atimti galimybės užsidirbti duonos kąsniui.“ – sakė EP narys Bronis Ropė.
Viena iš konkrečių iniciatyvų, kurių europarlamentaras ketina imtis, siekiant užtikrinti Lietuvos ir visos ES pieno sektoriaus stabilumą – kreipimasis į ES žemės ūkio komisarą, raginant nedelsiant aktyvuoti laikiną pieno rinkos reguliavimo instrumentą. Anot B. Ropės, ūkininkams skubiai reikalingas aiškus signalas, kad ES institucijos imasi spręsti sektoriuje artėjančią krizę. Tokiu atveju ūkininkai būtų tikri, kad pieno sektorius tebėra perspektyvus ir ūkininkai nėra bėdoje palikti vieni.
B. Ropė – šešėlinis EP pranešimo apie kartų atsinaujinimą žemės ūkyje pranešėjas, tad, jo įsitikinimu, nepaprastai svarbu, kad Europos Komisija laiku ir operatyviai aktyvuotų Bendrojoje žemės ūkio politikoje instrumentus, kurie paskatintų jaunus žmonės nebijoti ateiti į pieno ir kitus žemės ūkio sektorius, kuriuose būtų užtikrintas veiklos stabilumas.Pieno gamintojui turi būti mokama gamybos kaštus padengianti kaina, antraip jis nematys ilgalaikių perspektyvų dirbti. Jau dabar Lietuvoje yra Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nors ir turime nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, tačiau panašu, kad praktikoje toks įstatymas neveikia. Su Europos pieno tarybos atstovais aptartas Ispanijoje veikiantis įstatymas, draudžiantis pirkti ir parduoti produktus už žemesnę kainą nei jų savikaina. Gal ispanų patirtimi galėtų pasinaudoti ir kitos valstybės narės, visų pirma –Lietuva, kur situacija šiuo metu sudėtingiausia?
Pasak parlamentaro, ūkininkų būrimasis į kooperatyvus šiandien negali būti siūlomas kaip pieno krizės sprendimas, nes tam, kad sukurti tokius kooperatyvus reikia laiko. Maža to, kooperatyvams, kurie vienija pieno gamintojus, nesiūloma didesnė pieno supirkimo kaina. Vienas iš sprendimų, kuris galėtų padidinti pieno kainas ir šalies ūkininkams pasiekti konkurencingumo, jei ūkininkai ar kooperatyvai patys perdirbtų pieną. Tokiu atveju trumpėtų pieno gamybos grandinė, todėl daugiau pinigų galėtų atitekti ūkininkui. Vyriausybė ūkininkams siūlo kurti ir rizikos fondus, tačiau, ar gali pieno gamintojai mokėti įmokas tokiam fondui, kai daugelis tokių ūkių yra ties žlugimo riba?
Vertinant tai, kad pieno gamintojo gaunama kaina už žaliavinį pieną nedengia gamybos kaštų, šalies ūkininkams būtina gauti finansinę paramą. Vyriausybė vietoj ūkininkų prašytų 40 mln. eurų paramos teišgalėjo skirti 8 mln. eurų. Pieno gamintojų darbas tapo nuostolingu, kai ženkliai krito pieno supirkimo kaina, todėl tam, kad išsilaikyti, ūkininkai protestuose prašė Vyriausybės, kad ši užtikrintų bent 40 proc. galutinės pieno kainos.
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje šiandien yra net 40 proc. mažesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Smulkieji pieno ūkiai išgyvena dar sudėtingesnę situaciją – jie už pieną gauna gerokai mažiau, nei šie statistiniai vidurkiai.
Nuo pernai metų 10 proc. sumažėjo ūkių, auginančių karves. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, primelžta pieno Lietuvoje buvo mažiau, jei lygintume 2020 metus, kai viso buvo primelžta 1 491 676 tonos ir 2021 metus – primelžta 1 476 887 tonos.
„Nesuvaldę pieno krizės Lietuvoje, rizikuojame, kad pienininkystės sektorius dar labiau susitrauks, todėl teks importuoti pieną ir jo produktus iš kitų šalių. Tokiu atveju ne tik tapsime priklausomi nuo eksporto rinkų, kad aprūpinti savo gyventojus maistu, bet ir turėsime gerokai daugiau mokėti už pieno produktus.“ – sakė parlamentaras.
Pieno gamybos reguliavimo modelis krizės akivaizdoje
Europos Sąjungoje pernai metų sausio–lapkričio mėnesiais sumažėjo visų pieno produktų eksportas – nugriebto pieno miltelių eksportas krito 12 proc., sviesto – mažėjo 11 proc. ir nenugriebto pieno – krito net 19 proc.
BŽŪP numatytas pieno gamybos lankstus reguliavimas, kurį pasiūlė Europos pieno taryba, leistų užtikrinti, kad krentant pieno supirkimo kainoms, ūkininkai galėtų savarankiškai sumažinti pieno gamybą, gaudami už tai kompensacijas. Pieno gamybos reguliacinis mechanizmas būtų lankstus ir pradėtų veikti tik tokiu atveju, kai būtų pastebėti pirmieji krizės ženklai.
Finansinė parama ūkiams, kurie sumažintų pieno gamybos apimtis tam tikrą laiką, todėl leistų apsisaugoti ne tik nuo pieno pertekliaus pasekmių, bet ir užtikrinti, kad tokie ūkiai nesubankrutuos. Tokiu atveju pieno būtų pagaminama tiek, kiek įmanoma realizuoti Europos Sąjungoje. Rinkoje vėl pritrūkus pieno dėl gamintojų laikinai sustabdytos gamybos, pieno supirkimo kaina atsistatytų, nes rinkoje susiformuotų pieno paklausa.
Šis reguliacinis modelis panašus į kvotų sistemą, kuri buvo taikyta Europos Sąjungoje 1984 metais, kai bendrijos pieno gamyba smarkiai viršijo paklausą. Įvesta kvotų sistema, kuri buvo panaikinta 2015 metais, padėjo išspręsti struktūrinio pertekliaus problemą. Skirtingai nei kvotų sistema, Europos pieno tarybos inicijuotas reguliavimas lankstus, nes veikia tik krizės metu, ir ūkininkams suteikia kompensacijas už savanoriškai susimažintą pieno gamybą.
Jei Europos Komisija šį instrumentą aktyvuotų, jis galėtų padėti didinti konkurenciją pienininkystės sektoriuje, nes įpareigotų atsižvelgti į rinkos poreikius ir tendencijas artėjant krizei. Europos pieno tarybos suformuluotas reguliavimas būtų taikomas visoje bendrijoje, nepriklausomai nuo šalių nacionalinių įstatymų.
Iš PVM lengvatos maisto produktams išloštų pieno sektorius ir Lietuvos žmonės
Smarkiai brangus maisto produktams, kurie šių metų kovo mėnesį kainuoja net 28 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį, žmonės vis sudėtingiau įperka maistą. Mažėjant gyventojų perkamajai galiai, nukenčia šalies ūkininkai, kurių pagamintos produkcijos kaina ir vartojimas krenta.
Lengvatinio PVM tarifo įvedimas maisto, taip pat ir pieno, produktams leistų atpiginti maistą žmonėms ir skatinti šalies žemės ūkio bei pieno produktų vartojimą. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, šių metų kovą pienas ir jo produktai bei sūris su kiaušiniais buvo pabrangę net 29,6 proc. lyginant su pernai metų kovu. Ar gali šalies gyventojai išgalėti pirkti pieno produktus, kai pastarieji taip pabrango?
Smarkiai didėjant maisto kainoms Lietuvoje, minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) „prieš mokesčius“ tesiekia 840 eurus, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) lyginant su pernai metais paaugo tik 85 eurais ir sudarė 625 eurus. Lyg to būtų maža, šalies gyventojų perkamąją galią itin sumažino smarkiai išaugusios būsto paskolų palūkanų normos.
Kaimyninėje Lenkijoje taikomas nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams. Anksčiau Lenkija turėjo lengvatinį 5 proc. PVM tarifą tokiems produktams kaip mėsa, daržovės, vaisiai, košės ir kūdikių maistas. Šiuo metu Lietuvoje galioja 21 proc. PVM tarifas maistui, kuris nugula ant tų pačių žmonių pečių, kurie šiandien turi mokėti už gerokai pabrangusius maisto produktus. Kodėl taikyti lengvatinį tarifą maisto produktams Lietuvos Vyriausybė nesutinka, kai tokia priemonė galėtų ne tik atpiginti maistą žmonėms, bet ir didintų šalies ūkiuose užaugintų maisto produktų vartojimą, tokių kaip pienas ar varškė?
Dabartinės pieno krizės ar ateities pieno krizių suvaldymo klausimus būtina spręsti tarptautiniu lygmeniu, jei siekiame, kad pieno sektorius turėtų ateitį ir būtų organizuojamas, diegiant pranašiausius mechanizmus, kurie padėtų apsaugoti ūkininkus. Bronis Ropė ketina imtis Lietuvos pieno gamintojams būtinų žingsnių ir kelti reikiamus klausimus EP žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kad Lietuvoje prasidėjusi ir jau visą Europą apimanti krizė būtų sustabdyta.
![rebusas](images/login/14.jpg)
Telecentras: RRT įtraukimas leis grįžti prie produktyvaus darbo
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pritaria Seimo Ekonomikos komiteto narių siūlymui įstatymu įpareigoti RRT tikrinti LRT teikiamų TV programų siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.Vaistų nuo skausmo poveikis: kuri veiklioji medžiaga ypač pavojinga kepenims
Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų vaistus nuo skausmo vartoja bent kartą per mėnesį ar dažniau, tačiau juos neramina šalutinis poveikis kepenims ir širdies bei kraujagyslių veiklai, rodo „Havas Group“ užsakymu atliktas tyrimas.Tyrimas: 1 iš 4 lietuvių nevyksta atostogų – mano, kad negali sau to leisti?
Vasarai ritantis į antrą pusę, dalis šeimų jau būna spėjusios paatostogauti, dalis – dar tik ieško, kur įdomiai praleisti laiką. Visgi neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 25 proc. šeimų išvis nevyksta atostogų.Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau
Nors Telecentro dalis LRT sąnaudose tesudaro tik 5-6 proc. visų LRT sąnaudų, nacionalinis transliuotojas toliau reiškia nepagrįstas pretenzijas mokėti už suteiktas paslaugas 2015 metų kainomis ir spaudžia politikus, kad būtų priimti LRT vienašališkai naudingi politiniai sprendimai.Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
Lietuvai toliau žengiant Europos žaliojo kurso kryptimi vis daugiau gyventojų ryžtasi įsirengti saulės elektrines. Energetikos ministerijos duomenimis, vien pernai elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus – nuo maždaug 42 tūkst. iki 89 tūkst.Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą
Pradėkime kiekvieną vasaros dieną ryškiai: geltonos, raudonos, oranžinės spalvos vaisiai ar uogos ne tik kelia nuotaiką, bet ir teikia begalę naudų mūsų organizmui.Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant
Įsibėgėjant vasarai vis daugiau keliaujame, tačiau atsipalaiduodami turėtume nepamiršti ir saugumo – šiuo sezonu pagausėja turistus siekiančių apgauti sukčių. Kaip elgtis, kad atostogų poilsis neapkarstų, pasakoja Linas Sadeckas, „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį
Vykstant 5G tinklo plėtrai, daliai visuomenės vis dar kyla klausimų dėl šio ryšio saugumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ekspertai primena – 5G yra visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa. Kitaip tariant, ryšys yra pagrįstas tais pačiais radijo bangų sklidimo principais.Skonių kovos – aršesnės nei futbolo: Vokietijos ar Ispanijos virtuvė laimėtų?
Šiandien prasideda UEFA EURO 2024 ketvirtfinalio etapas, kuriame susikaus Ispanija su čempionato šeimininkais vokiečiais. Šios šalys garsios ne tik savo ilgametėmis futbolo tradicijomis bei žvaigždėmis, bet ir nacionalinėmis virtuvėmis.Ieškoti voveraičių į mišką: auksinė ne tik šių grybų spalva, bet ir nauda
Įsibėgėjus auksaspalvių voveraičių sezonui pasigirsta gurmanų kalbos, kad jos – tikras virtuvėje gimstančių šedevrų objektas. Ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, kur neretai šie grybai vadinami nacionaliniu sezono delikatesu, bet ir visame pasaulyje.LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą
Nors Vilniaus apygardos teismas atmetė LRT ieškinį dėl AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) teikiamų paslaugų kainodaros, ši viešoji įstaiga nenustoja viešai skleisti teisiškai bei ekonomiškai nepagrįstų teiginių, tuo darydama žalą Telecentro reputacijai.Apsaugokite save ir savo turtą: ar naudotis išmaniuoju telefonu žaibuojant?
Gausios vasariškos liūtys neretai atneša įspūdingą, bet pavojingą žaibų spektaklį. Nors daugeliui tikriausiai žinoma, kad žaibuojant lauke būti nepatartina, kelių dalykų rekomenduojama nedaryti ir būnant namuose.Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje.Vestuvių sezonui įsibėgėjant: ką daryti, jei būti svečiu – per brangu?
Įsibėgėjus vasarai prasideda intensyviausias švenčių laikotarpis – mokyklų, universitetų išleistuvės, kvietimai į vestuves, krikštynas ar kitas šventes pasiekia daugelį iš mūsų.Televizorius – išmanių namų valdymo centras: taupykite energiją
Ar žinojote, kad per televizorių galite išjungti ar įjungti skalbyklę ar indaplovę? Anot „Samsung Electronics Baltics“ produktų eksperto Tomo Alešiūno, išmanių įrenginių valdymas toli gražu ne viskas, ką šiais laikais gali pasiūlyti išmanūs televizoriai.Seimas denonsavo teisinės pagalbos sutartį su Rusija
Seimas nusprendė denonsuoti 1992 m. liepos 21 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, ratifikuotą Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.Pasikrauk jonų Virsmo salėje
Birželio 23 dieną švenčiamos Rasos arba kupolinės nuo seno žinomos kaip vasaros saulėgrįžos šventė — ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas. Tikima, kad šventės metu būtina pasikrauti energijos, dėl to atliekami ritualai, kurie užtikrina augalų augimą bei klestėjimą, sveikatą ir laimę.Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta
Komentuodamas pastarojo meto LRT viešus pareiškimus dėl neva neskaidrios ir nepagrįstos paslaugų kainodaros Telecentro vadovas Remigijus Šeris teigia:LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikuoja, kad, priimant sprendimus, kurie paveiktų LRT finansavimą, LRT neišklausomas. M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) galimą piktnaudžiavimą.Duomenų nutekėjimas: saugumo ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo duomenis
Lietuvoje pranešama apie naujus jautrių gyventojų duomenų nutekėjimo atvejus. Nesaugi gali būti tiek žmonių finansinė, tiek kita asmeninė informacija.Saulės elektrinės negana: ekspertas atskleidė, kaip sutaupyti daugiau
Nors saulės elektrines įsirengę gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už elektros energiją, ekspertai pastebi, kad sutaupyti galima dar daugiau, kai šie įrenginiai veikia kartu su energijos kaupikliais.Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros
Dėl didžiausio derliaus vasaros mėnesiais arbūzai dažnai siejami su iškylomis gamtoje bei gardžiais, vasariškais desertais, kurie maloniai atgaivina karštą dieną.Vasaros audros: kas gali pridaryti didžiausių nuostolių
Vasarą įsivyraujantys karšti orai neatsiejami nuo audrų – ekspertai pastebi, jog ekstremalių gamtos reiškinių pasitaiko vis dažniau, o jų padaroma žala gali atnešti ir šimtatūkstantinių nuostolių.Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams
Įkalbėti vaiką išgerti stiklinę pieno kartais gali tapti neįmanoma misija. Tėvams neramu, kad tokiu atveju vaiko organizmas negauna pakankamai kalcio? Juk pienas ir jo produktai – pagrindinis kalcio šaltinis, o šis elementas labai svarbus toli gražu ne vien sveikiems dantims bei kaulams.Meilužis, sukčius ar verslo partneris? Kaip apsaugoti investicijas į verslą?
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu netyla skandalas, kurio centre – žymus sporto treneris. Jis, moterų tvirtinimu, apgavo ne vieną iš jų bei prisidengdamas romantiniais pažadais ir santykiais išviliojo ženklias, skirtingo dydžio sumas.LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui
Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) neturi grąžinti 326,7 tūkst. eurų Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), kuriuos šis traktavo kaip permoką už 2021 metais suteiktas signalų perdavimo paslaugas, nusprendė teismas. LRT sprendimą žada skųsti.LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai
Seime kilus iniciatyvai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LRT finansavimą sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, pats visuomeninis transliuotas įspėja, kad reikia įvertinti, ar naujas modelis nekenks jo misijai karo grėsmės akivaizdoje.Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į miškus jau vilioja grybai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje turime išlikti itin atidūs, nes joje mūsų laukia pavojingas ligas platinantys nariuotakojai – erkės.Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti
Saugūs namai yra vienas iš pamatinių mūsų poreikių, o naujausias tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidė, kad savo būsto saugumą daugelis sieja ne tik su fizine apsauga (patikimais užraktais ar spynomis), bet ir su tarpasmeniniais santykiais.Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus
Kiekvieną mėnesį prie skirstomojo tinklo vidutiniškai prijungiama apie 2400 saulės elektrinių, kurios Lietuvoje dažniausiai montuojamos ant privačių namų stogų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.- Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
- Sukčių pasiūlymas tinkluose: už kiek pirktumėte pamestą svetimą bagažą?
- Gudriausi sukčių metodai stebina: įkliūva net atsargiausi.
- Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
- DI keliasi į ausines: padės susikalbėti restorane ir parinks muziką.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Išaugusi skaitmeninių sprendimų pasiūla – iššūkis verslui: kaip pasirinkti?
- Dietistė rabarbarus vadina „organizmo šluota“.
- Ekspertas pataria, kokią skalbinių džiovyklę pasirinkti.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- Tiesiai iš Graikijos – kelis kilogramus sveriančios „uogos“: kas tai.
- Tėčiai nusipelnė geriausio: jų dienos šventei – gardžiausi grilio kepsniai.
- 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
- 2 skaniausios šaltos sriubos: šaltibarščiai ir „konkurentė“.
- Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Daiktų interneto įrenginiai skaičiuojami milijardais: kaip 5G keičia IoT rinką?
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- Šeštadienis – ir gardus, ir pigus: paskanaukite kepsnio ir trešnių deserto.
- Grilio skoniai: skirtingi pigūs marinatai atskleis vis kitokį mėsos skonį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Artėja vestuvių sezonas. Apie ką nepagalvoja lietuviai?
- „Lidl“ – tikrieji lietuviškų agurkų namai: kodėl agurkai čia – tokie pigūs?
- Apie ilgaamžiškumo paslaptis: įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą.
- Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
- Paaiškino, ką apie padangas turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas.
- Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
- Karjera IT sektoriuje: ekspertas paaiškina, kuo skiriasi programuotojų lygiai.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
- Atostogauti į užsienį automobiliu – kokius namų darbus svarbu atlikti?
- „Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį.
- Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
- Naujas socialinis tinklas: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148 149
- 1741-08-20Vitusas Beringas Danijos tyrinėtojas, Rusijos ekspedicijos vadovas atranda Aliaską.
- 1894-01-01Bonoje (Vokietija) mirė vokiečių fizikas Heinrich Hertz, radijo bangų atradėjas.
- 1966-07-31Mirė prof. Alfonsas Jurskis - Kauno radijo stoties kūrėjas, vienas iš Lietuvos radiofonijos pradininkų.
- 1924-10-24Priimtas Radijo tarifo įstatymas, kuriuo Lietuvoje įvestas radijo abonentinis mokestis; už asmeninį radijo imtuvą nustatytas 100 Lt per metus mokestis.
Daugiau istorijos
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
- Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
- Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
- Baigtas Kruonio HAE 1-ojo hidroagregato kapitalinis remontas.
- Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
- „Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke.
- 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pagamina beveik pusę elektros energijos.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Skonių kovos – aršesnės nei futbolo: Vokietijos ar Ispanijos virtuvė laimėtų? .
- Ieškoti voveraičių į mišką: auksinė ne tik šių grybų spalva, bet ir nauda .
- Dietistė rabarbarus vadina „organizmo šluota“.
- Tiesiai iš Graikijos – kelis kilogramus sveriančios „uogos“: kas tai.
- Tėčiai nusipelnė geriausio: jų dienos šventei – gardžiausi grilio kepsniai.
- 2 skaniausios šaltos sriubos: šaltibarščiai ir „konkurentė“.
- Šeštadienis – ir gardus, ir pigus: paskanaukite kepsnio ir trešnių deserto.
- Grilio skoniai: skirtingi pigūs marinatai atskleis vis kitokį mėsos skonį.
- „Lidl“ – tikrieji lietuviškų agurkų namai: kodėl agurkai čia – tokie pigūs?
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Vaclovas komentavo: LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta. Elementaru, Vatsonai. Mezon internetas dabar parduotas. Tai dabar visos sąnaudos (bokštų išlaikymas, darbuotojai, energetika ir kt.) gula į siuntimo paslaugas. Tame tarpe ir į paslaugas LRT. Pamename kaip kažkada buvo kritika Mezon, kad i
- Makaronai komentavo: Duomenų nutekėjimas: saugumo ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo duomenis. Kam kabinti makaronus? Jei duomenys nutekinti, tai jau visai nesvarbu koks buvo slaptažodis: ilgas ar trumpas. Rekomendacijos tinka tik atvejams, kai nesusiduriama su duomenų nutekinimu.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Kasdien žmogaus kūnas nusimeta apie vieną milijoną odos ląstelių – tai prilygsta beveik 2 kilogramams per metus.
- Tikri tibetiečiai arbatą geria su sviestu ir druska, o kalmukai – su druska ir pipirais. Ir jokio cukraus!
- Jeigu abiejų tėvelių akys yra žalios, tikimybė, kad tokias turės ir mažylis, siekia 75 %. 24 % - kad bus mėlynos, ir 1 % – kad rudos.
- Baltųjų lokių uoslė tokia jautri, kad jie užuodžia dvėselieną esančią daugiau kaip už 30 km.
- Chameleono akys juda nepriklausomai viena nuo kitos, todėl jis gali žiūrėti į dvi skirtingas puses vienu metu.
- Aiškiaregiai yra patys sąžiningiausi žmonės, nes jie niekada nepasinaudoja savo galimybėmis laimėti loterijoje.
- Iš panelių forumo:
„Man 14 metų, mano draugui greitai bus 21-as gimtadienis. Patarkite, ką jam padovanoti?“
„Baudžiamąjį kodeksą!“ - 2017 02 04, Vilnius, 3G autobusas. Iš pokalbio:
- Da, kupila s nuolaidoi...
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras